Zigomikozė

Anatomija

Zigomikozė yra grybelinė infekcija, kuri dažniausiai paveikia žmogaus kvėpavimo takus, bet gali plisti ir į kitus organus, tokius kaip plaučiai, smegenys, oda ir virškinimo sistema. Infekcija dažniausiai prasideda nuo nosies arba sinusų, o vėliau gali plisti į plaučius, sukeldama pneumoniją. Dėl šios ligos ypač pažeidžiamos imuninės sistemos silpnumą turinčios asmenys, todėl tikėtina, kad infekcija paveiks visą organizmą, ypač kai grybelis patenka į kraują.

Ligos aprašymas

Zigomikozė yra reta, bet potencialiai mirtina grybelinė infekcija, kurią sukelia zigomikozės sukėlėjai, priklausantys Mucoraceae šeimai. Ši liga dažnai pasireiškia žmonėms, turintiems silpną imuninę sistemą, ir gali sukelti sunkius sveikatos sutrikimus. Zigomikozė yra svarbi dėl jos greito progresavimo ir galimybės sukelti rimtas komplikacijas, įskaitant organų nepakankamumą ir mirtį. Dėl šios priežasties būtina anksti diagnozuoti ir gydyti ligą.

Ligos priežastis

Zigomikozės sukėlėjai yra grybai, kurie natūraliai randami dirvožemyje, ore ir augaluose. Pagrindinės šios ligos priežastys yra:

• Imuninės sistemos silpnėjimas, pavyzdžiui, sergant vėžiu, diabetu ar ŽIV/AIDS;
• Ilgalaikis kortikosteroidų vartojimas, kuris slopina imuninę sistemą;
• Infekcijos, susijusios su invaziniais medicininiais procedūromis, pavyzdžiui, kateterių naudojimas;
• Traumos ar nudegimai, kurie gali sudaryti palankias sąlygas grybeliui patekti į organizmą.

Rizikos faktoriai

• Diabetas – aukštas cukraus kiekis kraujyje gali padidinti riziką susirgti zigomikoze;
• Imunodeficito būklės – žmonės, turintys silpną imuninę sistemą, pvz., sergantys vėžiu ar ŽIV, yra labiau pažeidžiami;
• Ilgalaikis vartojimas antibiotikų ar kortikosteroidų – šie vaistai gali slopinti organizmo gebėjimą kovoti su infekcijomis;
• Traumos ir nudegimai – pažeista oda gali sudaryti palankią terpę infekcijai;
• Ilgalaikis hospitalizavimas – ligoninėse esančios bakterijos ir grybai gali sukelti infekcijas.

Simptomai

• Pradiniai simptomai gali būti panašūs į peršalimą, įskaitant kosulį, karščiavimą ir dusulį;
• Vėliau gali pasireikšti galvos skausmai, veido skausmai, patinimas aplink akis ar skruostus;
• Odai gali atsirasti opos ar nekrozės židiniai;
• Sunkiomis ligos formomis gali atsirasti kūno skausmai, sumišimas, sąmonės netekimas.

Diagnostika

Zigomikozės diagnozė dažnai apima klinikinių simptomų analizę, laboratorinius tyrimus ir vaizdinius tyrimus. Gydytojai gali atlikti kraujo tyrimus, kad nustatytų grybelio buvimą, ir mikroskopinius tyrimus, kad patvirtintų diagnozę. Be to, gali būti atliekami kompiuterinės tomografijos (KT) arba magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, siekiant įvertinti, ar infekcija išplito į kitus organus.

Gydymas

Zigomikozės gydymas dažniausiai apima priešgrybelinių vaistų, tokių kaip amphotericin B, vartojimą. Gydymo trukmė ir dozės gali skirtis priklausomai nuo ligos sunkumo ir paciento būklės. Be to, svarbu gydyti pagrindines ligas, tokias kaip diabetas, kad būtų sumažinta infekcijos rizika. Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinti pažeisti audiniai. Naujoviškos terapijos galimybės, tokios kaip triazolų grupės vaistai, taip pat yra tiriamos. Gydymo sėkmė priklauso nuo ankstyvos diagnostikos ir tinkamo gydymo pradžios.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas