Žmogaus imunodeficito viruso [ŽIV] ligos sąlygotos infekcinės ir parazitinės ligos

Anatomija

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) pirmiausia paveikia imuninę sistemą, ypač T limfocitus, ypač CD4+ T ląsteles. Šios ląstelės yra esminės kovojant su infekcijomis ir ligomis. Kai ŽIV infekuoja ir sunaikina šias ląsteles, organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir ligų žymiai sumažėja. Be to, ŽIV gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip limfinė sistema, kurioje gausu imuninės sistemos ląstelių. Palaipsniui progresuojant ligai, gali atsirasti įvairių komplikacijų, susijusių su kitomis sistemomis, pavyzdžiui, nervų, virškinimo, plaučių ir širdies ir kraujagyslių sistemomis.

Ligos aprašymas

ŽIV yra virusinė infekcija, kuri sukelia imunodeficito sindromą (AIDS), jei ji nebus gydoma. Tai lėtinė liga, kuri gali trukti daugelį metų, ir jos eigą galima padalyti į kelis etapus: pirminę infekciją, klinikinę latentinę fazę ir AIDS. ŽIV infekcija yra svarbi, nes ji gali sukelti sunkių komplikacijų, įskaitant oportunistines infekcijas ir vėžį, kurie gali būti mirtini. Dėl šios ligos plitimo ir sunkumų, susijusių su gydymu, ji yra viena iš didžiausių pasaulinės sveikatos problemų.

Ligos priežastis

ŽIV yra sukeltas žmogaus imunodeficito viruso, kuris plinta per kontaktą su užkrėstomis kūno skysčių, tokių kaip kraujas, sperma, makšties skysčiai ir motinos pienas. Pagrindinės priežastys apima nesaugius lytinius santykius, bendrą adatos naudojimą, kraujo perpylimus ir motinai perduodamą infekciją nėštumo, gimdymo ar žindymo metu. Be to, imuninės sistemos silpnėjimas, pavyzdžiui, dėl kitų ligų, gali padidinti ŽIV infekcijos riziką.

Rizikos faktoriai

• Viena iš pagrindinių rizikos faktorių yra nesaugūs lytiniai santykiai, ypač su daugybe partnerių. Tokie santykiai padidina infekcijos tikimybę.
• Bendras adatos naudojimas, ypač tarp intraveninių narkotikų vartotojų, taip pat didina riziką užsikrėsti ŽIV.
• Asmenys, turintys kitų lytiškai plintančių infekcijų, yra labiau pažeidžiami ŽIV infekcijos.
• Žmonės, turintys silpną imuninę sistemą dėl kitų sveikatos problemų, taip pat yra didesnės rizikos grupėje.

Simptomai

• Pirmieji simptomai po užsikrėtimo dažnai būna panašūs į gripą ir gali apimti karščiavimą, galvos skausmą, raumenų skausmus, išbėrimus ir limfmazgių padidėjimą. Šie simptomai gali trukti kelias savaites.
• Klinikinėje latentinėje fazėje simptomai gali nebūti arba būti labai lengvi, tačiau virusas aktyviai dauginasi organizme.
• AIDS stadijoje pasireiškia sunkios oportunistinės infekcijos, tokios kaip pneumonija, tuberkuliozė ir vėžio atvejai, dėl imuninės sistemos silpnėjimo.

Diagnostika

ŽIV diagnozė atliekama naudojant įvairius laboratorinius tyrimus, kurie nustato viruso buvimą arba antikūnus prieš jį. Dažniausiai naudojami tyrimai yra ELISA (fermentinio imunologinio tyrimo) testai ir patvirtinantys tyrimai, tokie kaip Western blot. Be to, gali būti atliekami viruso kiekio nustatymo testai, kad būtų galima įvertinti infekcijos progresavimą ir gydymo efektyvumą.

Gydymas

ŽIV gydymas apima antiretrovirusinę terapiją (ART), kuri padeda slopinti viruso dauginimąsi organizme. Ši terapija gali žymiai sumažinti viruso kiekį kraujyje ir pagerinti imuninės sistemos funkciją. Nors ŽIV nėra išgydomas, tinkamai gydant, žmonės gali gyventi ilgą ir sveiką gyvenimą. Be to, svarbu teikti psichologinę ir socialinę paramą, kad būtų galima padėti pacientams prisitaikyti prie gyvenimo su šia liga. Naujausios terapijos galimybės apima profilaktiką ir vakcinas, kurios gali sumažinti infekcijos riziką.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas