Žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) liga, komplikuojanti nėštumą, gimdymą ir laikotarpį po gimdymo

Anatomija

Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) veikia žmogaus imuninę sistemą, ypač CD4+ T ląsteles, kurios yra esminės organizmo gebėjimui kovoti su infekcijomis ir ligomis. Paveikus šias ląsteles, virusas sumažina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms ir ligoms. Nėštumo metu, kai moters imuninė sistema natūraliai silpnėja, ŽIV gali sukelti dar didesnį pavojų, nes gali paveikti ne tik motinos, bet ir vaisiaus sveikatą. Be to, ŽIV gali sukelti komplikacijų, susijusių su nėštumu, gimdymu ir laikotarpiu po gimdymo, įskaitant anemiją, infekcijas ir kitas ligas, kurios gali turėti įtakos tiek motinai, tiek kūdikiui.

Ligos aprašymas

ŽIV liga yra lėtinė infekcija, kuri, jei nebus gydoma, gali išsivystyti į AIDS (įgytą imunodeficito sindromą). ŽIV užkrėstas asmuo gali ilgą laiką nesijusti sergantis, tačiau virusas ir toliau veikia imuninę sistemą. Nėštumo metu, kai moters organizmas patiria didelius pokyčius, ŽIV gali sukelti rimtų komplikacijų, tokių kaip priešlaikinis gimdymas, mažas kūdikio svoris ir netgi perinatalinė infekcija. Ši liga yra svarbi, nes ji ne tik kelia pavojų motinos sveikatai, bet ir gali turėti ilgalaikių pasekmių vaikui.

Ligos priežastis

ŽIV liga yra sukelta žmogaus imunodeficito viruso, kuris plinta per kraują, spermą, makšties išskyras ir motinos pieną. Pagrindinės ligos priežastys yra nesaugūs seksualiniai santykiai, užkrėsto asmens kraujo perpylimas, naudojant užkrėstus švirkštus, ir perinatalinis perdavimas (nėščios moters užkrėtimas kūdikiui gimdymo ar žindymo metu). Rizikos faktoriai, tokie kaip netinkama medicinos priežiūra, socialinė-ekonominė padėtis ir švietimo stoka, taip pat gali prisidėti prie ŽIV plitimo.

Rizikos faktoriai

• Nesaugūs seksualiniai santykiai su užkrėstu asmeniu, nesant apsaugos priemonių.
• Injekcinių narkotikų vartojimas, dalijantis švirkštais.
• Perinatalinis perdavimas, kai motina yra užkrėsta ir gali perduoti virusą kūdikiui.
• Mažas švietimo lygis apie ŽIV ir jo prevenciją.
• Socialinė-ekonominė padėtis, ribojanti prieigą prie sveikatos priežiūros paslaugų.

Simptomai

• ŽIV infekcija gali būti besimptomė ilgą laiką, tačiau kai kurie ankstyvieji simptomai gali apimti karščiavimą, nuovargį, raumenų skausmus ir limfmazgių patinimą.
• Vėlesniuose etapuose gali pasireikšti sunkių simptomų, tokių kaip nuolatinis karščiavimas, svorio netekimas, lėtinis viduriavimas, odos bėrimai ir pasikartojančios infekcijos.

Diagnostika

ŽIV diagnozuojama naudojant įvairius kraujo tyrimus, kurie nustato viruso antikūnus arba viruso RNR. Pagrindiniai testai apima ELISA (fermentinio imunotestavimo metodas) ir PGR (polimerazės grandininės reakcijos) metodą, kuris leidžia aptikti viruso daleles. Be to, nėščioms moterims rekomenduojama atlikti ŽIV testą kaip dalį prenatalinės priežiūros, kad būtų galima nustatyti ir užkirsti kelią galimam viruso perdavimui kūdikiui.

Gydymas

ŽIV gydymas apima antiretrovirusinius vaistus, kurie slopina viruso dauginimąsi ir padeda palaikyti CD4+ T ląstelių lygį. Nėščioms moterims svarbu pradėti gydymą kuo greičiau, kad būtų sumažinta viruso perdavimo rizika kūdikiui. Be to, gali būti taikomos papildomos priemonės, tokios kaip cezario pjūvio operacija, siekiant sumažinti infekcijos riziką gimdymo metu. Nuo 2023 metų vis labiau populiarėja naujausios gydymo galimybės, įskaitant ilgalaikės veikimo antiretrovirusinius vaistus, kurie gali sumažinti gydymosi dažnumą ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas