Dieta, sergant uždegiminėmis žarnų ligmis (Krono liga ir opiniu kolitu)

Tai dvi pagrindinės ligos: Krono liga ir opinis kolitas, kurių patogenezėje vyrauja lėtinio uždegimo procesai virškinimo trakte su paūmėjimo epizodais. Būtina diferencijuoti nuo dirgliosios žarnos sindromo.
Uždegimines žarnų ligas lydintys sutrikimai: malabsorbcija, sumažėjęs suvalgomo maisto kiekis, kūno svorio mažėjimas, padidėjusi medžiagų apykaita paūmėjimo periodu, alergija, padidėjęs jautrumas maisto produktams, kraujavimas, ilgainiui sukeliantis geležies trūkumo anemiją.

Krono liga
Mitybos poveikis šiai ligai atsirasti nebuvo nustatytas. Uždegiminiai procesai gali išsivystyti bet kuriame virškinimo trakto segmente, bet dažniausiai pažeidžia žemesniąją plonosios žarnos dalį ir storąjį žarnyną. Pagrindiniai Krono ligos simptomai: pilvo skausmas, todėl mažiau suvalgoma, anoreksija, skausmo baimė, viduriavimas su gleivėmis ir krauju. Netekus daug baltymų, ilgainiui išsivysto geležies stokos anemija. Jei trūksta kalcio, cinko, magnio, vitaminų D, K, B12, folio rūgšties, sutrinka sveikata. Paūmėjimams kartojantis, uždegiminiai procesai gali sukelti opas, striktūras, fistules. Pacientai netenka daug svorio ir jaučiasi nepatenkinamai. Esant steatorėjai – trūksta kalcio, cinko, magnio, vario.
Ilgainiui kyla komplikacijų, kurias sukelia maistinių medžiagų trūkumas sergant Krono liga. Tai: osteopenija, osteoporozė, dehidracija, žarnyno nepraeinamumas, maisto netoleravimas ar alergija.
Maistinių medžiagų trūkumas yra svarbus veiksnys, nuo kurio priklauso ligos eiga, gydymas, gyvenimo kokybė ir trukmė.
• Mitybos nepakankamumo profilaktikos sumetimais rekomenduojama valgyti dažnai, mažomis porcijomis.
• Sergant Krono liga, kai kurie maisto produktai gali skatinti viduriavimą bei dujų gamybą. Labai svarbu jų vengti paūmėjimų metu. Tai maisto produktai, kuriuose gausu maistinių skaidulų: rupaus malimo kruopos, sėlenos, ankšti-niai, rudieji bei laukiniai ryžiai, riešutai, kukurūzai, sėklos, švieži vaisiai, daržovės. Rekomenduotinas pertrintas, skystas maistas. Puikiai tinka virtos daržovės, nuskaidrintos vaisių bei daržovių sultys, virti arba konservuoti vaisiai, bananai, melionai.
• Remisijos laikotarpiu skaidulų turinčio maisto reikia vartoti nedaug, pridedant po vieną produktą kiekvieno valgymo metu. Pacientai su striktūromis ar daline obstrukcija turėtų vengti maisto produktų, kuriuose gausu netirpių maistinių skaidulų. Jie gali blokuoti maisto slinkimą virškinimo traktu, pvz.: pupelės, citrusinių vaisių pertvarėlės, mėsos kremzlės, riešutai, bulvės su odele, daržovės ir vaisiai su sėklomis, kukurūzai ir kukurūzų produktai, žalios daržovės, burokėliai, brokoliai, briuseliniai, baltagūžiai, rauginti, žiediniai kopūstai, Limos pupelės, grybai, svogūnai, pasternokai, saldieji pipirai, moliūgai, dauguma šviežių bei džiovintų vaisių, konservuotos uogos, vyšnios, slyvų sultys.
• Nėra specialios dietos, kuri gali apsaugoti ar sumažinti Krono ligos simptomus bei uždegimą.
• Maisto papildai yra itin svarbūs sergant Krono liga. Papildomo maitinimo forma / apimtis priklauso nuo ligos sunkumo, fazės. Svarbu, kad maitinamieji gėrimai būtų pagaminti sumažinto laktozės kiekio pagrindu.
• Sumažinto riebalų kiekio maisto produktų skyrimas (~ 40 g / d.) rekomenduojamas riebalų malabsorbcijos simptomams palengvinti. Vengti riebaus, kepto maisto, riebių padažų, sviesto, margarino, riebios grietinės. (< 10 arbatinių šaukštelių per dieną). Tačiau tai nėra rekomenduotina kiekvienam pacientui.
• Vengti cukraus, fermentuojamųjų vaisių oligosacharidų, disacharidų, monosacharidų ir poliolių, vadinamų FODMAP. Jiems priskiriama laktozė, fruktozė.
• Rekomenduojami omega 3 riebalų rūgščių maisto papildai arba praturtintas jomis maistas: riebi žuvis, aliejai. Tai turi teigiamą poveikį remisijų laikotarpiu.
• Patartina nuolat vartoti standartinius maisto papildus.
• Esant būtinybei skirti enterinį maitinimą.

Opinis kolitas
Priežastys nėra žinomos, tačiau manoma, kad įtakos turi mityba ir žarnyno mikrofloros pokyčiai.
Uždegimas dažniausiai pasireiškia tiesiojoje žarnoje, bet gali apimti žarnyno sritį iki aklosios žarnos, išskyrus plonąją žarną. Simptomai: pilvo skausmai, viduriavimas su kraujo ir gleivių priemaišomis. Ilgainiui išsivysto lėtinė anemija. Būdingi ligos paūmėjimai, sukeliantys žarnų striktūras, perforacijas, toksinę didelę gaubtinę žarna (megacolon). Sunkiais atvejais prireikia chirurginio gydymo būdo formuojant kolostomą.
Maitinimosi reikšmė
Sergant opiniu kolitu netinkamos mitybos pasekmės yra lengvesnės, nei sergant Krono liga. Opinio kolito atveju pažeidžiama distalinė žarnyno dalis, kur absorbcijos procesai, maistinių medžiagų įsisavinimas nebevyksta. Pacientai skundžiasi blogu apetitu ir suvartoja ribotą maisto kiekį, todėl dažnai suserga mažakraujyste. Itin svarbu išaiškinti pacientams tinkamos mitybos poveikį sergant šia liga.
Mitybos rekomendacijos sergant opiniu kolitu
Nėra griežtų maisto produktų apribojimų. Pacientai privalo rinktis kuo įprastesnį maisto produktų asortimentą.
Elementinė dieta turi terapinį poveikį sergant opiniu kolitu. Dažniausiai simptomus provokuoja daržovės, vaisiai (obuoliai, braškės, citrusiniai vaisiai), pienas, duona, mėsa (jautiena, rūkyti mėsos gaminiai). Rekomenduotina dviejų savaičių eliminacinė dieta (Brown, 2010).
Nepatartina bado dieta, kadangi tai nėra moksliškai pagrįstas būdas opiniam kolitui gydyti.
Pacientus, kuriems taikomas operacinis gydymas, supažindinti su sveikos mitybos rekomendacijomis pooperaciniu periodu.
Skirti geležies preparatus anemijai gydyti.
Stebėti kalcio suvartojimo kiekius bei kaulų būklę. Ypač sunkios ligos atveju, kai gydoma kortikosteroidais.
Pacientai, sergantys opiniu kolitu, turi didesnę riziką susirgti gaubtinės žarnos vėžiu. Siekiant sumažinti rizikos laipsnį, rekomenduojama laikytis sveikos mitybos rekomendacijų.
Dėl probiotikų skyrimo aiškių rekomendacijų trūksta.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė