Grūdai, makaronai, duona

Tai rugiai, kviečiai, miežiai, avižos, kukurūzai, ryžiai, soros, grikiai. Iš grūdų gaminami produktai: kruopos ir miltai. Grūdai sudaryti iš tų pačių maistinių medžiagų, tik skiriasi jų kiekiai. Juose yra 7,5–13 proc. baltymų. Daugiausiai baltymų turi kviečiai, mažiausiai – ryžiai. Angliavandenių – nuo 55–70 proc. (daugiausiai krakmolo yra kukurūzuose, mažiausiai avižose). Grūdai turi 2,2–6,2 proc. riebalų (daugiausiai yra avižose, mažiausiai rugiuose). Juose gausu vitaminų – B grupės ir E, mineralinių medžiagų – fosforo, kalio, magnio.
Pagrindinė miltų rūšis yra kvietiniai, kurių dietologinė vertė priklauso nuo jų rupumo. Kruopos – tai sveiki, skaldyti bei įvairiai apdoroti grūdai. Grūdai šlifuojami ir poliruojami; pastarieji yra menkesnės maistinės vertės. Dribsniai – tai garuose šutinti, suploti ir išdžiovinti grūdai. Makaronai – tai konservuota, išdžiovinta kvietinių miltų tešla, kuri prieš tai suformuojama įvairiais pavidalais: vamzdelių, ragelių, kriauklelių ir kt.
Duona lengvai įsisavinama, nes minkštimas purus ir akytas. Pyrago gaminių sudėtis panaši į duonos. Maistinė vertė: baltymų – 4,7–8,3 proc.; angliavandenių – 40–50 proc.; vitaminų – Bi, P, PP; mineralinių medžiagų – Ca, Mg, Fe, P. Per dieną rekomenduojama valgyti neriebius ir nesaldžius duonos, grūdų, kruopų gaminius. Šios grupės maisto produktai suteikia organizmui energijos ir yra pagrindinis maistinių skaidulų šaltinis.
Šios grupės produktų kasdien reikia suvalgyti 6–11 porcijų. Vieną porciją sudaro:
1 riekutė duonos (30 g), 1 / 2 stiklinės makaronų, ryžių, dribsnių ar kitos košės.

Šaltinis | Dietinis gydymas bendrojoje praktikoje | Gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė