Autoantikūnai prieš histonus

Norma
0–1,0 U
1,0–1,5 U (tarpinė reikšmė)

Sinonimai: Histone autoantibodies be vilkligė
Serumas
Dangtelis raudonas, galima su geliu.

Rodiklis naudojamas jatrogeniniam lupus atmesti arba patvirtinti. Histonai – šarminiai baltymai, susiję su ląstelės chromatinu ir DNR. Antikūnų prieš juos (histonų autoantikūnų) atsiranda, kai išsivysto medikamentinė (jatrogeninė) vilkligė. Medikamentų sukelta vilkligė (jatrogeninė lupus) dažniausiai išsivysto gydant tam tikrais vaistais (dažniausiai prokainamidu, hidralazinu, kvinidinu, metildopaminu, penicilaminu, izoniazidu ir kai kuriais kitais). Šio efekto mechanizmas nėra pakankamai ištirtas. Laboratorinėje diagnostikoje svarbios kelios taisyklės: a) padaugėjus histonų autoantikūnų ir nepadaugėjus anti-DNR (anti-ds-DNA), didelė tikimybė, kad sergama vaistų indukuota lupus, b) jeigu padidėja abu rodikliai kartu, sergama sistemine vilklige, nesusijusia su vaistais, c) kartais pasitaiko, kad ligoniams, vartojant pirmiau paminėtus preparatus, histonų autoantikūnų susidaro, o vilkligės požymių nėra, d) nustačius sisteminę vilkligę, tirti histonų autoantikūnus nėra pagrindo, e) histonų autoantikūnų koncentracija serume nekoreliuoja su jatrogeninės ligos prognoze ir sunkumo laipsniu.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis