CD 40

Norma
0–5μg/l

Sinonimai: tirpusis CD40, CD40 ligandas
Serumas
Dangtelis raudonas

Tirpusis CD 40 ligandas yra trombocitų aktyvacijos ir jų įtraukimo į uždegimo procesą (kraujagyslių endotelio paviršiuje) žymuo. Jeigu kardiogramoje nėra ST segmento pokyčių, bet įtariamas ūmus koronarinis sindromas, reikėtų pradėti gydyti, kai CD 40 koncentracija yra padidėjusi. CD 40 – tai molekulės, randamos trombocitų membranos paviršiuje, o jų išskyrimas į kraują žymi trombocitų aktyvavimą ir krešėjimo proceso „įjungimą“. Skirtingai nuo CD 40, kiti miokardo infarkto diagnostikos žymenys (troponinai, mioglobinas, CK-MB) rodo širdies raumens griuvimą ir pačių mikrotrombų greitą degeneraciją. CD 40 gali aktyvintis nuo ateromos mikrotraumų ar tiesiog joms sąveikaujant su trombocitų paviršiaus molekulėmis. Todėl CD 40 gali neblogai rodyti kitokį nei troponinai miokardo infarkto patogenezės komponentą, t.y. krešėjimo sistemos aktyvavimąsi, dar prieš prasidedant kraujagyslių trombozei.

Gydymas trombocitų sąveiką slopinančiais preparatais (pvz., Abcximab) ypač efektyvus, jei CD40 koncentracija kraujyje padidėjusi, nes šie monokloniniai antikūnai (Abcximab) blokuoja agregaciją skatinančias molekules trombocitų paviršiuje – glikoproteino II / III a receptorius. Tirpiojo CD 40 ligando reikšmė išaiškėjo pastebėjus, kad pirminis vainikinių kraujagyslių okliuzijos procesą pradedantis mechanizmas glūdi ateromoje, kurios mikrotrauma gali greitai aktyvinti trombocitų agregaciją. Tuomet organizmas į kraują išskiria tirpiųjų CD 40 ligandų, ketindamas sustabdyti prasidėjusią trombocitų agregaciją. Troponinų, mioglobino ir kitų žymenų koncentracijos didėjimas kraujyje yra jau vėlesnio proceso (širdies raumens hipoksijos, nekrozės ir t. t.) rodmuo.

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis