Monocitai
Norma
Suaugusieji
absoliučiais skaičiais 0,05–0,75× 109/l
procentais 3–8%
Vaikai (absoliučiais skaičiais)
0–1 savaitės 0,05–1,1× 109/l
2 savaičių – 3 metų 0,05–0,9× 109/l
4–13 metų – 0,05–0,8× 109/l
Vaikai (procentais)
0–1 savaitės 2–7%
2 savaičių – 3 metų 3–10%
4–13 metų – 3–9%
Kraujas EDTA
Dangtelis violetinis, kraujo tepinėlis
Monocitai – svarbūs fagocitinės mononuklearų sistemos komponentai. Jie susiformuoja kaulų čiulpuose, šalina iš cirkuliacijos ląstelių irimo produktus, dalyvauja imuninėse reakcijose. Atsiradę kaulų čiulpuose monocitai juose išbūna apie 30–60 valandų. Po to jie, nesudarydami jokio kaulų čiulpų rezervo (skirtingai nei neutrofilai), dalijasi ir iš karto patenka į periferinį kraują. Monocitų cirkuliacijos kraujyje pusperiodis – apytikriai 72 val. Kraujyje monocitai dar papildomai bręsta. Išėję iš kraujo į audinius monocitai virsta makrofagais ir jau atgal į cirkuliaciją sugrįžti negali. Kiti kraujo leukocitai, kitaip nei monocitai, gali recirkuliuoti. Audiniuose susiformavę makrofagai atlieka nespecifinio imuniteto (fagocitozės) ir specifinio imuniteto (antigeno koncentravimo, citokinų gamybos) funkciją. Viena svarbiausių makrofagų funkcijų – tromboplastino gamyba. Šis procesas įjungia visą krešėjimo mechanizmą (makrofagai – vienintelė audinių ląstelė, pasižyminti aktyvaus tromboplastino gamyba). Įrodyta, kad didelė dalis jungiamojo audinio stromos ląstelių taip pat formuojasi iš monocitų-makrofagų kamieno. Kraujagyslių aterogeninių plokštelių susidarymui makrofagai taip pat turi daug įtakos.
Monocitai gali būti svarbūs tuberkuliozinio proceso aktyvumui įvertinti. Granulomatozinės ligos, visų pirma tuberkuliozė, susijusios su monocitoze. Vienas svarbiausių klinikinių fenomenų nustatant monocitozę yra sveikimo fazė (po sunkių infekcijų ir agranulocitozės). Šiais atvejais monocitozė yra geros prognozės ženklas.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis
Komentarai