Papildomi hematologinio analizatoriaus indeksai
Norma
Rodiklių grupė
Kraujas EDTA
Dangtelis violetinis
Šie indeksai naudojami tik kai kuriuose citocheminiuose analizatoriuose (Technicon H1, H3, Advia ir kt.). Šios sistemos leidžia įvertinti daugiau eritrocitų ir leukocitų citometrinių parametrų. Nėra vieningos nuomonės, ar šie indeksai gali būti labai informatyvūs.
CH (Cellular hemoglobin). Klinikiniu diagnostiniu požiūriu rodiklis CH mažai kuo skiriasi nuo MCH. Visos MCH rodiklio padidėjimo ir sumažėjimo klinikinės situacijos absoliučiai identiškos ir CH rodikliui (žr. MCH). CH rodiklis nustatomas iš kraujo hematologiniu analizatoriumi, tyrimui naudojančiu Technicon® sistemą. Rodiklio CH padidėjimas nustatomas sergant hiperchromine anemija (vitamino B12, folio rūgšties deficitas, gydymas chemoterapiniais preparatais, kepenų patologija ir t.t.), o sumažėjimas – hipochromine anemija (geležies stygius, hemochromatozė, lėtinė liga ir t.t.). Visos klinkinės situacijos, jų interpretacija, ryšys su RDW analogiški tiems, kurie būdingi klasikiniams rodikliams MCH ir MCV. Skirtumas tas, kad rodiklis CH, skirtingai nei MCH, nustatomas tiesiogiai, o ne apskaičiuojant iš hemoglobino koncentracijos ir eritrocitų skaičiaus. Rodiklis CH matuojamas kiekviename suspensijos eritrocite, ir atsakymo blanke pateikiamas tos reikšmės vidurkis. Atsiranda papildoma galimybė nustatyti, koks procentas ląstelių buvo hipochrominės ir hiperchrominės morfologijos (prietaisas pateikia informaciją %Hypo, %Hyper). Be to, galima matyti, ar buvo itin nevienalytis nusidažymas – anizochromija pagal rodiklį HDW (HDW rodo anizochromiją). Tačiau bene svarbiausia, kad šis rodiklis padeda kontroliuoti hematologinio analizatoriaus darbą ir aiškiai parodo, kai yra neatitikimas tarp hemoglobino ir eritrocitų skaičiaus. Normos sąlygomis CH indeksas turėtų visada būti lygus arba bent labai artimas MCH. Neatitikimas gali būti dėl vienos iš šių priežasčių: 1) hemoglobino ir/arba eritrocitų parodymai, nustatyti analizatoriumi, yra netikslūs. Taip būna, kai MCH ir CH neatitikimas nustatomas visiems arba daugeliui tiriamų kraujo pavyzdžių; 2) hemolizė (gali būti tiek klinikinė hemolizė, tiek eritrocitų hemolizė mėgintuvėlyje jau po to, kai buvo paimtas kraujas); hemolizės metu aparatas skaičiuoja sumažėjusį eritrocitų skaičių, palyginti jį su hemoglobino koncentracija; 3) mielominė liga ar kitos paraproteinemijos; šių patologijų metu paraproteinai sugeria šviesą, ir todėl gaunama padidėjusi hemoglobino koncentracija, palyginti ją su eritrocitų skaičiumi. Tuomet galima nustatyti tikrąją hemoglobino koncentraciją (g/l) sudauginus eritrocitų skaičių (RBC) ir indeksą CH. Ši situacija turi svarbią klinikinę reikšmę, nes hemoglobino koncentracija sergant mielomine liga yra vienas iš prognozės faktorių (kuo mažesnė hemoglobino koncentracja, tuo blogesnė prognozė).
CHCH (Cellular hemoglobin concentration mean). Šis rodiklis nustato vidutinę hemoglo- bino koncentraciją eritrocite. Jis savo klinikiniu vertinimu analogiškas MCHC rodikliui. Jis pranašus tuo, kad jį analizatorius išmatuoja kiekviename ištirtos kraujo porcijos eritrocite. Tuo tarpu klasikinis MCHC rodiklis yra hemoglobino ir hematokrito santykis. Klasikinis automatiniu metodu matuojamas MCHC priklauso nuo trijų rodiklių matavimo tikslumo: MCV, RBC (juos abu sudauginus nustatomas hematokritas) ir HGB. Tiek MCHC, tiek CHCM yra palyginti nedaug kintantys parametrai, nes eritrocito dydis ir jame esantis hemoglobinas labai glaudžiai susiję parametrai (didesniame eritrocite visada būna daugiau hemoglobino, ir atvirkščiai). Esant hemolizei, paraproteinemijai, suirus eritrocitams mėgintuvėlyje paėmus kraują, lipidemijai ir kai kurioms kitoms būklėms, MCHC rodiklis gali padidėti. Padidėjimas rodo, kad yra nesutapimas tarp hemoglobino ir eritrocitų skaičiaus hematologiniame automate. Kadangi visas hemoglobinas gali būti tik eritrocitų viduje, tai MCHC didėjimas verčia ieškoti šio neatitikimo priežasties. Taip gali būti, kai prietaisas dėl nepaaiškinamų priežasčių padidina hemoglobino koncentraciją. Tai pasitaiko ir tada, kai hemoglobino koncentracija yra neproporcingai didelė esant mažam eritrocitų skaičiui (hemolizė mėgintuvėlyje), kai ji dirbtinai padidėjusi dėl paraproteinemijos, hiperleukocitozės, lipidemijos. Dar viena MCHC padidinanti priežastis – dirbtinai sumažėjęs eritrocitų skaičius ar MCV indeksas (netinkama kalibracija, šalčio agliutininai). Kitas indeksas – CHCM nepriklauso nuo šių aplinkybių. Todėl realu, kad MCHC ir CHCM minėtose klinikinėse situacijose gali nesutapti. Šis nesutapimas kaip tik ir rodo, kad atliekant kraujo tyrimą galėjo būti viena iš aukščiau minėtų priežaščių. CHCH indeksas yra patikimesnis, nes matuojamas tiesiogiai. Klinikiniu požiūriu svarbiausias dalykas yra CHCH ir MCHC nesutapimas, kai MCHC yra padidėjęs. Taigi MCHC ir CHCM nesutapimas yra papildomas požymis, galintis rodyti hemolizę, paraproteinemiją, šalčio agliutininus, hiperleukocitozę ar dėl kitos priežasties klaidingai padidėjusį hemoglobiną. CHCM padidėja itin retai. Tai gali būti esant hemolizėms. Rodiklis padidėja tik esant mikrosferocitozėms ir daliai hemolizinių anemijų. Jis sumažėja, jei hipochrominės anemijos eiga yra sunki.
MPXI (Mean peroxidase activity index). Vienas iš hematologinio analizatoriaus indeksų, rodantis mieloidinio kamieno nusidažymo peroksidaze intensyvumą. Jis informatyvus ankstyvoje megaloblastinių anemijų stadijoje, diferencijuojant ūmias mieloleukemijas, uždegiminį procesą ir kai kurias kitas būkles. Jo trūkumas tas, kad kartais pasitaiko įgimtas mažesnis peroksidazės aktyvumas, ir ši aplinkybė gali klaidinti. Rodiklio norma paprastai gali būti pakoreguojama suderinus prietaisą. Gydytojui, derinančiam šį rodiklį kartu su kitais klinikiniais ir morfologiniais parametrais, jis yra informatyvi priemonė paskirti kitus tyrimus, sekti gydymo eigą. Jeigu atsiranda daugiau mažu intensyvumu pasižyminčių granulocitų (pavyzdžiui, uždegimas, – leukogramos formulės poslinklis į kairę), tuomet šis indeksas mažėja, ir gali būti nustato- mos reikšmės su minuso ženklu. Atvirkščiai, pavyzdžiui, sergant promielocitine leukemija, gausu ląstelių, intensyviai besidažančių peroksidaze, ir MPXI didėja. MPXI padidėjimas nustatomas esant: 1) makrocitinei, megaloblastinei anemijai ankstyvoje stadijoje (šis rodiklis kartais išryškėja anksčiau už MCV padidėjimą); 2) lėtinei mieloleukemijai; 3) ūmiai promielocitinei leukemijai (M3) (būdingas kompleksas: normalus LUC ląstelių skaičius, padidėjęs MPXI, klaidingai padidėjęs eozinofilų skaičius – nustatomas tik automatiniu peroksidaziniu metodu, bet ne mikroskopuojant). MPXI sumažėjimas nustatomas esant: 1) sepsiui, sunkiam ūmiam bakteriniam procesui; 2) ūmiai limfoblastinei leukemijai; 3) eritroleukemijai (M6); 4) ūmiai mielomonocitinei leukemijai (M4); 5) plazmocitinei (plazmoblastinei) leukemijai; 6) kartais – mielodisplaziniam sindromui.
Leukocitai diferencijuojami pagal dydį ir peroksidazės aktyvumą, eritrocitai – pagal dydį ir hemoglobinizacijos laipsnį. Šia technologija nustatomi papildomi citometriniai indeksai (CH, CHCH, MPXI ir kt.). Papildomos informacijos šie indeksai suteikia nustatant ir vertinant hemolizinių anemijų eigą.
Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis