Preeklampsijos rodikliai PlGF ir Flt1

Norma
Pirmas nėštumo trimestras:
sFlt – 10–1 100 pg/ml PlGF – 43–200 pg/ml
Norma-santykis
Pirmas nėštumo trimestras:
Log sFlt1/PlGS > 1,4

Sinonimai ir su preeklampsija susiję rodikliai: PE rodikliai, preeklampsijos mediatoriai, placentos augimo faktorius, tirpi fms tirozinkinazė, placental growth factor, sFlt1, sVEGFR1, soluble fms-like tyrosine kinase, splice variant of VEGFR receptor, sFtl1 protein
Medžiaga: serumas
Dangtelis raudonas

Nėščiųjų preeklampsija (PE) pasireiškia edemomis, hipertenzija, proteinurija. Šią patologinę būklę vienu ar kitu mastu patiria apie 5–10% nėščiųjų. Ji yra viena dažniausių neonatalinės ir nėščiųjų mirties priežasčių. Preeklampsijos simptomų paprastai atsiranda apie 20 nėštumo savaitę ir jie gali būti nesunkiai nustatomi matuojant kraujospūdį ir baltymo kiekį šlapime. Profilaktikos priemonės – antihipertenzinis gydymas, aspirino ir kalcio preparatai – paprastai nesumažina PE išsivystymo rizikos. Todėl pastaruoju metu stengiamasi anksti (iki 20 nėštumo savaitės) nustatyti nėščiųjų PE žymenis. Beje, PE patogenezės mechanizmas iki šiol nėra suprastas iki galo. Vis tik žinoma, kad, vystantis trofoblastui, jo invazija į spiralines arterijas priklauso nuo išskiriamų kraujagyslių augimo faktorių. Placentinė PE patogenezės dalis susijusi su nepakankama trofoblasto invazija į nėščiosios organizmą, trofoblasto išemija ir placentos pažeidimu. Šie faktoriai yra tie patys, kurie apsprendžia ir kitą patologiją – nepakankamą naujagimio gestacinį amžių. Angiogenezės faktoriai (pavyzdžiui, PlGF – placentos augimo faktorius – arba VEGF – kraujagyslių endotelio augimo faktorius) yra tiesiogiai susiję su trofoblasto proliferacija, migracija ir invazija. Todėl sumažėjusi šių faktorių koncentracija nėščiosios kraujyje byloja apie tai, kad trofoblasto vystymasis (taip pat ir vaisaus vystymasis) yra sutrikęs arba sulėtėjęs. Dabar įrodyta, kad placenta, paimta iš nėščiųjų, kurioms pasireiškia eklampsijos ir hipertenzijos požymių, išskiria mažiau PlGF (ar kitų angiogeninių medžiagų). Lygiai taip pat nustatyta, kad tokios placentos pagamina daugiau medžiagų, slopinančių PIGF (ar kitas angiogenines medžiagas). Viena iš tokių angiogenezę slopinančių medžiagų yra sFlt1 (tirpi fms tirozinkinazė). Įdomu tai, kad leidžiant sFlt1 baltymą laboratoriniams gyvuliukams sukeliama PE simptomatika (hipertenzija, proteinurija, glomerulų endoteliozė). Todėl galioja tokia taisyklė (nustatant PE riziką per pirmą nėštumo trimestrą): a) PlGF mažėja, b) Flt1 didėja, c) santykis dar geriau išreiškia skirtumą, nei kiekvienas rodiklis atskirai. Įdomu tai, kad PlGF (angiogeninė medžiaga) sumažėjimas yra patikimesnis PE rodiklis nei FltI (antiangiogeninė medžiaga) padidėjimas. Todėl, jeigu tenka rinktis vieną rodiklį, PlGF yra patikimesnis. Vis dėlto santykis gali būti dar informatyvesnis, nes abu rodikliai PE atveju keičiasi priešinga linkme. Santykio logaritmui (sFlt1/PlGS), viršijančiam 1,4, būdingas neblogas ankstyvos preeklampsijos diagnostikos jautrumas (80%) ir specifiškumas(78%).
Beje, pastebėta, kad Flt1 pokyčiai (ankstyvas ir staigus didėjimas) nėščiosios serume padeda anksti nustatyti vaisaus trisomijos 13 riziką.

PlGF
Padidėjimas
x Graveso liga, autoimuniniai tiroiditai
x Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos
x Agresyvesnė piktybinių navikų eiga

Sumažėjimas
x Preeklampsija
x Nėštumo hipertenzija
x Mažo gestacinio amžiaus rizika naujagimiui

Flt1
Padidėjimas
x Preeklampsija
x Nėštumo hipertenzija
x Mažo gestacinio amžiaus rizika naujagimiui
x Didelė tikimybė, kad vaisius turi chromosominę anomaliją – trisomiją 13

Sumažėjimas
x Klinikinės reikšmės neturi

Šaltinis | Pagrindinių laboratorinių tyrimų žinynas | Medicinos mokslų daktaras Gintaras Zaleskis