Bipolinis afektinis sutrikimas

Anatomija

Bipolinis afektinis sutrikimas (BAS) yra psichinė liga, kuriai būdingos kraštutinės nuotaikų svyravimų fazės, apimančios manijos ir depresijos epizodus. Ši liga tiesiogiai susijusi su smegenų struktūromis ir cheminėmis medžiagomis, kurios reguliuoja nuotaiką, emocijas ir elgesį. Tyrimai rodo, kad tam tikros smegenų sritys, tokios kaip priekinė žievė, amygdala ir hipokampas, gali būti paveiktos, todėl sutrinka nuotaikų reguliavimas ir emocinė reakcija. Be to, neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas, dopaminas ir norepinefrinas, taip pat atlieka svarbų vaidmenį ligos vystymesi.

Ligos aprašymas

Bipolinis afektinis sutrikimas yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuotaikų svyravimais tarp manijos (arba hipomanijos) ir depresijos epizodų. Manijos fazės metu asmuo gali jaustis nepaprastai energingas, euforiškas, arba net agresyvus, o depresijos fazės metu jis gali patirti liūdesį, beviltiškumą ir energijos trūkumą. Ši liga yra svarbi, nes ji gali turėti didelį poveikį asmens gyvenimo kokybei, santykiams, darbo gebėjimams ir bendrai funkcionavimui. Be to, nesavalaikė diagnozė ir gydymas gali lemti rimtų pasekmių, įskaitant savižudybę.

Ligos priežastis

Bipolinio afektinio sutrikimo priežastys yra kompleksinės ir apima genetinius, biologinius ir aplinkos veiksnius. Genetiniai tyrimai rodo, kad asmenys, turintys šeimos istoriją šios ligos, yra labiau linkę susirgti. Be to, smegenų chemija, ypač neurotransmiterių disbalansas, gali būti svarbus ligos vystymuisi. Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, traumų patyrimas ar sunkių gyvenimo įvykių pasekmės, taip pat gali sukelti ar pasunkinti ligą.

Rizikos faktoriai

• Genetinė predispozicija – šeimos istorija bipolinio sutrikimo atvejų didina riziką.
• Aplinkos veiksniai – stresas, traumos ar sunkių gyvenimo įvykių pasekmės gali išprovokuoti ligos pradžią.
• Psichologiniai veiksniai – asmeninės savybės, tokios kaip nerimas ar depresija, gali padidinti riziką susirgti.

Simptomai

• Manijos simptomai gali apimti: didelį energijos lygį, euforiją, sumažėjusį miegą, didelį kalbėjimą, greitą minties srautą, impulsyvumą ir rizikingą elgesį.
• Depresijos simptomai gali apimti: ilgalaikį liūdesį, energijos trūkumą, susidomėjimo praradimą, miego sutrikimus, sunkumus koncentruojantis ir savižudybės mintis.

Diagnostika

Bipolinis afektinis sutrikimas diagnozuojamas remiantis klinikiniu vertinimu, kurio metu gydytojas analizuoja paciento simptomus, nuotaikų svyravimus ir ligos istoriją. Dažnai naudojami standartizuoti klausimynai ir interviu metodai. Papildomi tyrimai, pavyzdžiui, kraujo tyrimai, gali būti atliekami siekiant pašalinti kitus psichinius sutrikimus ar medicinines problemas, kurios gali sukelti panašius simptomus.

Gydymas

Bipolinio afektinio sutrikimo gydymas apima tiek medicininius, tiek nemedicininius sprendimus. Dažniausiai naudojami stabilizuojantys vaistai, tokie kaip ličio preparatai, antipsichoziniai vaistai ir antidepresantai. Psichoterapija, įskaitant kognityvinę-elgesio terapiją, gali padėti pacientams geriau valdyti savo simptomus ir emocijas. Naujausios terapijos galimybės apima gyvensenos pokyčius, psichosocialinę paramą ir grupinę terapiją, kurios gali padėti asmenims susidoroti su kasdieniais iššūkiais ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas