Histoplazmozė

Anatomija

Histoplazmozė yra infekcinė liga, kuri daugiausia veikia plaučius, tačiau gali paveikti ir kitus organus, tokius kaip kepenys, blužnis ir centrinė nervų sistema. Užsikrėtus histoplazmoze, grybelis Histoplasma capsulatum, kuris sukelia šią ligą, dažniausiai patenka į organizmą per įkvėpimą. Pirmiausia jis paveikia plaučių audinį, sukeldamas uždegimą ir įvairius patologinius pokyčius. Dėl to gali sutrikti oro mainai plaučiuose, o tai savo ruožtu gali paveikti visą organizmo deguonies tiekimą. Be to, liga gali plisti į kitus organus, sukeldama sisteminę infekciją, ypač žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Ligos aprašymas

Histoplazmozė yra grybelinė infekcija, kuri gali pasireikšti įvairiomis formomis – nuo asimptomatinių atvejų iki sunkių plaučių ligų ar sisteminių infekcijų. Liga dažniausiai pasireiškia žmonėms, kurie buvo veikiami Histoplasma capsulatum grybelių, ypač tose vietovėse, kuriose yra daug organinių medžiagų, pavyzdžiui, paukščių ar šikšnosparnių išmatų. Histoplazmozė yra svarbi, nes ji gali sukelti rimtų sveikatos problemų, ypač tiems, kurie turi silpną imuninę sistemą, pavyzdžiui, žmonėms, sergantiems ŽIV/AIDS, vėžiu ar vartojantiems imunosupresantus.

Ligos priežastis

Pagrindinė histoplazmozės priežastis yra grybelis Histoplasma capsulatum. Šis grybelis paprastai randamas dirvožemyje, ypač vietose, kuriose yra daug organinių medžiagų, pavyzdžiui, paukščių ar šikšnosparnių išmatų. Žmonės užsikrečia, kai įkvepia grybelio sporų. Be to, rizikos faktoriai, tokie kaip gyvenimas ar darbas tokiuose aplinkose, taip pat silpna imuninė sistema, gali padidinti užsikrėtimo tikimybę.

Rizikos faktoriai

• Imuninės sistemos sutrikimai: Žmonės, turintys nusilpusią imuninę sistemą, yra labiau linkę užsikrėsti ir susidurti su sunkesnėmis ligos formomis.
• Darbas ar gyvenimas endeminėse zonose: Asmenys, dirbantys ar gyvenantys vietovėse, kuriose gausu Histoplasma capsulatum, pvz., aplink paukščių ar šikšnosparnių kolonijas, rizikuoja užsikrėsti.
• Amžius: Vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga sunkesne forma dėl silpnesnės imuninės sistemos.

Simptomai

• Histoplazmozės simptomai gali svyruoti nuo lengvų iki sunkių. Lengvi atvejai gali pasireikšti lengvu kosuliu, karščiavimu, nuovargiu ir raumenų skausmais. Sunkesniais atvejais gali atsirasti sunki pneumonija, krūtinės skausmas, dusulys ir netgi sisteminės infekcijos požymiai, tokie kaip karščiavimas, šaltkrėtis ir svorio kritimas.

Diagnostika

Histoplazmozės diagnozė remiasi klinikinių simptomų, istorijos ir laboratorinių tyrimų deriniu. Gydytojai gali atlikti krūtinės rentgenogramas, kompiuterinę tomografiją (KT) arba bronchoskopiją, kad išsiaiškintų plaučių pažeidimus. Be to, laboratoriniai tyrimai, tokie kaip kraujo tyrimai, šlapimo analizė ar biopsija, gali padėti nustatyti grybelio buvimą organizme.

Gydymas

Histoplazmozės gydymas priklauso nuo ligos sunkumo. Lengvi atvejai gali būti gydomi poilsio ir skausmą malšinančių vaistų pagalba, o sunkiems atvejams gali prireikti antimycotic vaistų, tokių kaip amfotericinas B arba itrakonazolas. Pastaraisiais metais atsirado naujų gydymo galimybių, įskaitant naujos kartos antimycotic vaistus, kurie gali būti veiksmingesni ir sukelti mažiau šalutinių poveikių. Be to, svarbu stebėti pacientus su nusilpusia imunine sistema, kad būtų galima laiku nustatyti ir gydyti galimas komplikacijas.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas