Voko ektropionas (išvirtimas)
Anatomija
Voko ektropionas, dar žinomas kaip voko išvirtimas, yra būklė, kai apatinis vokas atsitraukia nuo akies obuolio. Ši liga tiesiogiai susijusi su akių anatomija, ypač su vokų struktūra ir raumenų, kurie juos palaiko, funkcija. Vokai yra sudaryti iš odos, raumenų ir jungiamojo audinio, o apatinis vokas turi svarbią funkciją, saugant akies paviršių ir užtikrinant drėkinimą. Ektropionas gali paveikti ašarų gamybą ir nutekėjimą, sukeldamas sausumą ar dirginimą akyse.
Ligos aprašymas
Voko ektropionas yra patologinė būklė, kai apatinis vokas netinkamai pozicionuojamas ir atsitraukia nuo akies obuolio. Tai gali sukelti įvairius simptomus, tokius kaip ašarojimas, dirginimas, paraudimas ir netgi infekcijos rizika. Ši liga yra svarbi, nes ji gali paveikti paciento gyvenimo kokybę, sukeldama nepatogumų ir regėjimo problemas. Ektropionas dažnai pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau gali atsirasti ir jaunesniems asmenims dėl traumų ar kitų patologijų.
Ligos priežastis
Pagrindinės voko ektropiono priežastys gali būti susijusios su senėjimo procesu, kurio metu audiniai praranda elastingumą, taip pat su raumenų silpnumu. Be to, ektropioną gali sukelti traumos, tokios kaip nudegimai ar chirurginės procedūros, kurios paveikia vokų struktūrą. Kai kurie neurologiniai sutrikimai, tokie kaip Bell paralyžius, taip pat gali prisidėti prie šios būklės vystymosi. Kitos galimos priežastys apima uždegiminius procesus, navikus ar genetines ligas.
Rizikos faktoriai
- Amžius – vyresni žmonės dažniau patiria vokų elastingumo praradimą.
- Traumos – akies ar vokų sužalojimai gali prisidėti prie ektropiono atsiradimo.
- Neurologiniai sutrikimai – tokie kaip Bell paralyžius, gali paveikti raumenų kontrolę.
- Genetiniai veiksniai – kai kurie žmonės gali turėti paveldimų tendencijų, lemiančių vokų problemas.
Simptomai
- Pagrindiniai simptomai apima akies dirginimą, paraudimą ir sausumą. Pacientai gali skųstis dėl nuolatinio ašarojimo, nes akies paviršius nėra tinkamai drėkinamas. Taip pat gali pasireikšti skausmas, diskomfortas ir jautrumas šviesai. Sunkesniais atvejais gali išsivystyti konjunktyvitas arba kitos infekcijos, sukeldamos papildomų komplikacijų.
Diagnostika
Voko ektropiono diagnozė paprastai prasideda nuo išsamaus paciento anamnezės ir fizinio tyrimo. Oftalmologas gali atlikti įvairius testus, kad įvertintų akies būklę, įskaitant ašarų gamybos testus ir akies paviršiaus tyrimus. Kartais gali būti atliekami papildomi tyrimai, tokie kaip ultragarsas ar MRI, siekiant įvertinti gilesnius audinius ir struktūras, jei įtariama, kad ektropioną sukelia navikai ar kitos patologijos.
Gydymas
Voko ektropiono gydymas priklauso nuo būklės sunkumo ir priežasties. Lengvais atvejais gali būti rekomenduojama naudoti drėkinamuosius akių lašus ar tepalus, kad sumažintų simptomus. Tačiau, jei ektropionas yra sunkus arba sukelia rimtų komplikacijų, gali prireikti chirurginio gydymo. Chirurgija gali apimti vokų korekciją, siekiant atstatyti jų poziciją ir funkciją. Naujoviški gydymo metodai, tokie kaip lazerinė chirurgija, taip pat gali būti taikomi, priklausomai nuo paciento individualių poreikių ir sveikatos būklės.
Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka | Vilniaus Universitetas |Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas