Apatinių galūnių periferinių arterijų ligos diagnostika ir gydymas: 2016 metų rekomendacijų santrauka (I dalis)
Įvadas
2016 metais išleistos naujos apatinių galūnių periferinių arterijų ligos (PAL) diagnostikos ir gydymo gairės, kurias parengė Amerikos širdies asociacija, Amerikos kardiologų kolegija su kitomis draugijomis ir organizacijomis. Šiame straipsnyje apžvelgsime apatinių galūnių PAL diagnostikos naujienas. Kaip ir minėtose gairėse, taip ir šiame straipsnyje bus aptariamos tik apatinių galūnių arterijų ligos, pažeidžiančios aortoiliakinį, femoropoplitinį ir infrapoplitinį segmentus, ir tik tos, kurias sukėlė arterijų aterosklerozė. Kitos etiologijos arterijų ligos (vaskulitai, fibromuskulinė displazija, cistinės adventijos ligos ar arterijų suspaudimo sindromai) straipsnyje nebus aptariamos.
Apatinių galūnių PAL
Apatinių galūnių PAL yra dažna liga. Vien Jungtinėse Amerikos Valstijose ja serga daugiau nei 8,5 mln. vyresnių nei 40 metų asmenų. Ji siejama su labai padidėjusiu sergamumu, mirštamumu ir gyvenimo kokybės pablogėjimu. Manoma, kad pasaulyje apatinių galūnių PAL serga apie 202 mln. gyventojų, o Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, apatinių galūnių PAL nustatyta apie 15 tūkst. gyventojų (2015), iš kurių maždaug du trečdaliai sergančiųjų yra vyrai.
PAL klinika
Paciento, kuriam įtariama PAL, ištyrimas pradedamas nuo rizikos veiksnių įvertinimo, ligos ir gyvenimo istorijos surinkimo, klinikinio paciento ištyrimo. Klasikinis PAL simptomas yra protarpinis šlubumas (klaudikacija), kuris apibūdinamas kaip kojų nuovargis, diskomfortas, mėšlungis ar skausmas, atsirandantis fizinio krūvio metu (pvz., einant, važiuojant dviračiu) ir praeinantis per 10 min. nutraukus fizinį krūvį. Protarpinis šlubumas laikomas klasikiniu PAL simptomu, tačiau, įvairių studijų duomenimis, pacientams, kuriems nustatoma PAL, jis pasireiškia retai (12–15 proc. atvejų). Dažniausiai pacientų skundai būna nespecifiniai arba jų visai nėra. Kai kuriais atvejais PAL nustatoma pasireiškus ūminei ar kritinei galūnės išemijai.
Ūminė galūnės išemija apibūdinama kaip ūmi (trunkanti mažiau nei 2 savaites), ryški galūnės hipoperfuzija, pasireiškianti galūnės skausmu, blyškumu, pulso išnykimu, poikilotermija (šaltumu), parastezijomis ir pareze ar paralyžiumi. Pagal pasireiškiančius simptomus, galūnės funkcijos sutrikimą ūminė galūnės išemija skirstoma į 3 klases:
● I klasė. Galūnė gyvybinga: nejaučiama atkaklaus skausmo, nesutrikę judesiai ir jutimai, dopleriu nustatomi arterijų ir venų kraujotakos signalai;
● II klasė. Galūnė gyvybinga, tačiau yra didelė grėsmė kojai: atsiranda galūnės jutimų ir judesių sutrikimų, tiriant dopleriu, nestebima arterinės kraujotakos, tačiau stebima išlikusi veninė kraujotaka. II klasė skirstoma į IIa (mažas ir vidutinis jutimų ir judesių sutrikimas) ir IIb (didelis jutimų ir judesių sutrikimas, atkaklus išeminis galūnės skausmas) poklasius;
● III klasė. Negrįžtami galūnės pokyčiai: žūsta nervai, išnyksta visi (tiek paviršiniai, tiek gilieji) jutimai, labai sutrinka galūnės funkcija arba išsivysto pažeistų segmentų paralyžius (raumenų rigoras). Tiriant dopleriu, kraujotaka nestebima nei arterijose, nei venose.
Kritinė galūnės išemija apibūdinama kaip būklė, kuriai būdingas lėtinis (trunkantis >2 savaites) išeminis galūnės skausmas ramybėje, negyjančios žaizdos / opos arba gangrena ir objektyviai įrodžius okliuduojančią arterijų ligą. Pastaroji gali būtų nustatoma atliekant kulkšnies ir žasto indeksą (KŽI), nykščio ir žasto indeksą, matuojant transkutaninį deguonies spaudimą.
Objektyvūs PAL požymiai
Paciento, kuriam įtariama apatinių galūnių PAL, objektyvus ištyrimas susideda iš kojų odos apžiūros ir apčiuopos, pulso apčiuopos, kraujagyslių (ypač šlauninės arterijos) auskultacijos. Apatinėse galūnėse pulsas skirstomas: 0 – nėra pulso, 1 – susilpnėjęs pulsas, 2 – normalus pulsas, 3 – sustiprėjęs pulsas. Pulsas turėtų būti čiuopiamas simetriškai vienodose abiejų kojų vietose (pacientų, sergančių apatinių galūnių PAL, klinikos ir objektyvių nusiskundimų apibendrinimas pateiktas 2 lentelėje). Norėdami galutinai patvirtinti apatinių galūnių PAL, visą laiką turėtume atlikti diagnostinius tyrimus, pradedant nuo pačių paprasčiausių, tarkime, KŽI.
Pacientams, kuriems nustatoma apatinių galūnių PAL, yra didesnė poraktikaulinių arterijų stenozės rizika, tad jiems visada reikėtų pamatuoti arterinį kraujo spaudimą (AKS) abiejose rankose. Nustačius >15–20 mm Hg sistolinį AKS, reikėtų įtarti poraktikaulinės arterijos stenozę.
Diagnostiniai tyrimai pacientams, kuriems įtariama apatinių galūnių PAL
Norint diagnozuoti PAL, vien paciento apklausos ar / ir objektyvaus ištyrimo nepakanka – diagnozė turėtų būti patvirtinama ir atliekant diagnostinius tyrimus. Gairėse visiems pacientams, kuriems įtariama apatinių galūnių PAL, rekomenduojama atlikti KŽI ramybėje (3 lentelė). Tyrimas paprastas, neinvazinis, atliekamas dopleriu,
uždėjus kraujospūdžio matavimo veržiamąjį raištį ant kojų (kulkšnų) ir rankų (žasto): pamatuojamas sistolinis AKS rankoje (žasto arterijoje) ir kulkšnyje (nugarinėje pėdos arterijoje arba užpakalinėje blauzdos arterijoje). Kiekvienos kojos KŽI apskaičiuojamas imant didžiausią sistolinį AKS, išmatuoją kulkšnyje, ir padalijant iš didžiausio sistolinio AKS, išmatuoto žaste. Tas didžiausių sistolinių AKS santykis ir yra KŽI:
KŽI = maksimalus sistolinis AKS kulkšnies arterijose/ maksimalus sistolinis AKS žasto arterijose.
Priklausomai nuo paciento nusiskundimų (protarpinis šlubumas, ūminei ir / ar kritinei galūnės išemijai būdingi nusiskundimai), gali būti atliekami ir kiti neinvaziniai tyrimai apatinių galūnių PAL nustatyti. Galima svarstyti fizinio krūvio KŽI nustatymą, atliekant tredmilo testą, atlikti nykščio ir žasto indeksą arba tyrimus, kurie papildomai padeda patvirtinti perfuzijos sutrikimus (matuoti transkutaninį deguonies spaudimą (TcPO2) arba odos perfuzijos spaudimą). Fizinio krūvio KŽI yra naudingas pacientams, kurie skundžiasi tipine apatinių galūnių PAL klinika, tačiau ramybės KŽI yra normalus ar ribinis. Nykščio ir žasto indeksas naudingas apatinių galūnių PAL diagnostikoje tiems, pacientams, kurių KŽI >1,4 (nekompresinės arterijos), taip pat gali būti naudojamas perfuzijai vertinti pacientams, kuriems įtariama kritinė galūnės išemija). Fizinio krūvio KŽI, nykščio ir žasto indekso, TcPO2 ir odos perfuzijos spaudimo apibendrintos rekomendacijos pateiktos 4 lentelėje.
Kiti vaizdinimo tyrimai, tokie kaip ultragarsinis dvigubo skenavimo (Duplex) tyrimas, kompiuterinės tomografijos angiografija, magnetinio rezonanso tomografijos angiografija, invazinė angiografija, yra skirti vertinti arterijų anatominius pakitimus ir PAL diagnostikoje nėra rutininiai. Šie tyrimai turėtų būti atliekami atrinktiems pacientams, t. y. pacientams, kurių simptomai išreikšti ir kuriems galima arterijų revaskuliarizaciją (5 lentelė).
Apibendrintas apatinių galūnių PAL diagnostikos algoritmas pateiktas 1 pav.
Šaltinis: "Internistas", 2017m., Nr. 2