Dažniausios obstrukcinės plaučių ligos. Tinkamo inhaliatoriaus parinkimo svarba
Obstrukcinės plaučių ligos (OL) yra iš tiesų opi visuomenės problema. Didėjantis sergamumas šiomis ligomis susijęs su didėjančia jas predisponuojančių veiksnių įtaka mūsų gyvenime – rūkymas tampa įprasta bendravimo norma, dirbdami ir poilsiaudami daug laiko praleidžiame urbanizuotose teritorijose, aktyvią pramonės veiklą vystančiuose miestuose (profesinės dulkės, aplinkos oro užterštumas jau seniai žinomi kaip bloginantys plaučių funkciją rizikos veiksniai, skatinantys plaučių ligų išsivystymą.
OL gydymas susideda iš keleto komponentų: reikia ne tik tinkamai parinkti vaistus, griežtai laikytis jų inhaliavimo režimo, bet svarbus ir paciento bei gydytojo bendradarbiavimas, nesudėtinga naudoti inhaliatoriaus technika. Nuo seno žinomas inhaliuojamų vaistų teigiamas poveikis sergant plaučių ligomis, tačiau kokybiška inhaliavimo technika, inhaliatorių konstrukcijų detalėmis, galinčiomis pabloginti jais įkvepiamo vaisto efektyvumą, susirūpinta visai neseniai.
Šiuolaikinės farmakotechnikos galimybės atvėrė platų ne tik įkvepiamų vaistų, bet ir inhaliatorių pasirinkimo spektrą, todėl belieka tik išsirinkti. Kadangi visi žmonės yra skirtingi, geriausias gydymo inhaliuojamaisiais vaistais efektas pasiekiamas tik tuomet, kai ne tik vaistai, bet ir inhaliatorius pritaikomas konkrečiam pacientui. O gydymo nesėkmių atvejai mažinami skiriant pakankamai laiko ir dėmesio pacientui mokyti tinkamai naudotis inhaliatoriumi.
Sergamumas obstrukcinėmis plaučių ligomis
Dažniausios OL pasaulyje yra astma ir LOPL. Sergančiųjų astma skaičiuojama daugiau nei 300 mln. (4). Manoma, kad Lietuvoje ja serga apie 4 proc. suaugusiųjų ir apie 2 proc. vaikų (2). LOPL pasaulyje serga apie 10 proc. vyresnių nei 40 metų asmenų (4). Šios ligos – tai našta ne tik sergančiajam, jo šeimai, bet ir visuomenei (didėja sveikatos priežiūros išlaidos, skiriamos jai gydyti, prarandamas sergančiojo produktyvumas, darbo našumas).
Tinkamai kontroliuojama astma, kaip ir sėkmingas LOPL gydymas, palaikant stabilią plaučių funkciją (kiek įmanoma ilgiau apsaugant nuo jos blogėjimo) paprastai neriboja paciento kasdienės veiklos, neblogina gyvenimo kokybės. Tačiau gydymo nesėkmės atvejai sukelia daug nepatogumų: varginantys simptomai, kasdienės veiklos apribojimas, nuolat blogėjanti sergančiojo būklė, kai kuriais atvejais pasibaigianti mirtimi.
Stebėdamas blogėjančią sergančiojo plaučių funkciją dažnas mūsų pagalvoja, kad esamas gydymas yra neefektyvus ir jį reikia papildyti nauju vaistu ar keisti prieš tai skirtą gydymą. Dalis taip manančiųjų yra teisūs. Tiesa, literatūroje vis dažniau rašoma, kad ne taip jau retai gydymo nesėkmės priežastys – gydymo režimo nesilaikymas, netinkamas inhaliatoriaus naudojimas ar sudėtinga jo konstrukcija.
Kaip to išvengti? Į šį klausimą galima atsakyti tik prisiminus dažniausius OL gydymo principus, inhaliuojamųjų vaistų svarbą, išnagrinėjus esamų inhaliatorių tipus, jų trūkumus ir privalumus.
Astma ir LOPL: inhaliuojamųjų vaistų svarba
Astma – tai lėtinė kvėpavimo takų uždegimo liga, kuriai būdingas padidėjęs bronchų reaktyvumas įvairiems dirgikliams ir stebima paprastai išnykstanti bronchų obstrukcija. Kliniškai būdingas švokštimo jausmas krūtinėje, dusulys, kosulys (paprastai epizodinis), gali būti krūtinės veržimo jausmas. Liga gali būti paveldima, tačiau egzistuoja nemažai išorinių astmos simptomus provokuojančių veiksnių – šaltas oras, fizinis krūvis, cigarečių dūmai, alergijos.
Šiuolaikiniai gydymo metodai daugeliui ligonių leidžia efektyviai kontroliuoti astmą. Astmos gydymo principai ilgus metus išlieka tie patys (1):
· pasiekti ir palaikyti simptomų kontrolę;
· užtikrinti normalią kasdienę veiklą ir fizinį aktyvumą;
· išlaikyti plaučių funkciją kuo artimesnę normaliai;
· apsaugoti nuo astmos paūmėjimų;
· vengti gydymo šalutinio poveikio;
· apsaugoti nuo astmos nulemtos mirties.
Medikamentinis astmos gydymas paremtas ilgalaikiu nuolatiniu (pakopiniu) ir astmos paūmėjimų gydymu. Gydant astmą, naudojami 2 pagrindinių grupių vaistai – prevenciniai ir simptomus malšinantys preparatai. Moderniausias astmos gydymo metodas yra sudėtiniai vaistai, kuriuos sudaro inhaliuojamųjų kortikosteroidų ir ilgo poveikio bronchus plečiančių preparatų derinys viename inhaliatoriuje.
Pacientui jie daro dvejopą poveikį: slopina uždegimą ir plečia bronchus. Toks derinys užtikrina vaistų tarpusavio sąveiką, reikia mažesnių antiuždegiminio preparato dozių, pasiekiama geresnių gydymo rezultatų. Be to, kombinuoti vaistai padeda geriau laikytis paskirto gydymo režimo.
LOPL – tai liga, pasireiškianti nevisiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri įprastai progresuoja ir yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimine reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Liga pasireiškia ir kitų organų ar audinių pažeidimu, galinčiu kai kuriems ligoniams ją pasunkinti. Klinikiniai simptomai, leidžiantys įtarti LOPL, yra dusulys, kuris palaipsniui progresuoja, epizodinis ar nuolatinis kosulys, skrepliavimas (3).
LOPL gydymo tikslai yra:
· mažinti ligos požymius;
· lėtinti ligos progresavimą;
· gerinti fizinio krūvio toleranciją;
· gerinti sveikatos būklę;
· mažinti mirštamumą;
· gydyti komplikacijas ir vykdyti jų prevenciją.
Medikamentinis gydymas paremtas trumpai ir ilgai veikiančiais bronchus plečiančiais inhaliuojamaisiais vaistais, o FEV1 (forsuoto iškvėpimo tūris per pirmąją sekundę) esant
Tiek astmą, tiek LOPL sieja ne tik bronchų obstrukcija, bet ir panašūs gydymo tikslai. Svarbiausias jų – pasiekti reikiamą vaisto koncentraciją patogeneziškai reikalingiausioje vietoje, tuo pat metu kiek įmanoma labiau išvengiant šalutinio poveikio reiškinių.
Todėl gydant tiek astmą, tiek LOPL, svarbiausi yra inhaliuojamieji vaistai, nes veikia organotopiškai, padeda pasiekti reikiamą vaisto koncentraciją reikiamoje vietoje, turi mažą sisteminio poveikio komponentą, rečiau sukelia šalutinio poveikio reiškinių, pasižymi greitesne veikimo pradžia nei geriamieji vaistai.
Nuo ko priklauso vaisto klinikinis efektyvumas ir depozicija plaučiuose?
Klinikinis įkvepiamo vaisto efektyvumas pirmiausia priklauso nuo paciento pastangų laikytis vaistų įkvėpimo režimo, gebėjimo tinkamai įkvėpti vaistus ir naudotis inhaliatoriumi. Jei minėti veiksmai atliekami tinkamai, inhaliuojamojo vaisto nusėdimas plaučiuose priklauso nuo įkvepiamų vaisto dalelių dydžio, įkvėpimo technikos ir inhaliatoriaus tipo.
Priklausomai nuo įkvepiamo vaisto dalelių dydžio, skiriasi vaisto depozicijos vieta plaučiuose. Tik mažesnės kaip 1 μm vaisto dalelės gali pasiekti periferinius bronchus, alveoles, 1–5 μm dydžio dalelės nusėda didesniuose ir pagrindiniuose bronchuose, >5 μm – burnaryklėje (4).
Vertinant tai, kad uždegimas apima visus apatinius kvėpavimo takus (periferinius bronchus labiau nei pagrindinius), ir norint gydyti labiausiai nutolusias plaučių dalis, svarbu, kad inhaliatoriumi įkvepiamo vaisto dalelės būtų pakankamai mažos, t. y. mažiau kaip 1 μm (4). 1–5 μm skersmens dalelės tinkamos inhaliuoti kai kuriuos vaistus, pvz., gliukokortikosteroidus (4).
Yra 3 skirtingi aerozolinių dalelių nusėdimo mechanizmai: inertinis įstrigimas, nusėdimas ir difuzija (1 pav.). 1–10 μm skersmens dalelėms dominuoja inertinio įstrigimo ir gravitacinio nusėdimo mechanizmai. Trečiasis mechanizmas (Brauno judėjimas / difuzija) naudojamas tik tada, kai aerozolio dalelių skersmuo mažesnis kaip 1 μm skersmens (4).
Vis dėlto daugybė atliktų klinikinių tyrimų rodo, kad dažniausia priežastis, dėl ko nepavyksta pasiekti laukiamo astmos, LOPL gydymo efekto, skiriant adekvatų gydymą, yra įkvėpimo klaidos (4).
Kaip parinkti tinkamą inhaliatorių?
Šiandienėje rinkoje yra daugybė prietaisų, skirtų įkvepiamiems vaistams. Kiekvienas jų turi savo privalumų ir trūkumų, todėl prieš skiriant pacientui įkvepiamą vaistą, svarbu įvertinti trūkumus, kurie galėtų sutrukdyti tikėtinam gydymo efektui pasiekti (4).
Svarbu, kad inhaliatorius atitiktų paciento fizines naudojimo galimybes ir būtų nesunkiai suprantama jo naudojimosi instrukcija. Pacientą reikėtų pamokyti nuolat kontroliuoti įkvėpimo techniką. Globalinės astmos gydymo ir profilaktikos strategijos (angl. Global Strategy for Asthma Management and Prevention – GINA) komitetas, globalinės LOPL iniciatyva (angl.
Global Initiative for Chronic Obstructive Lung Disease – GOLD) ir Didžiosios Britanijos krūtinės ląstos draugija (angl. British Thoracic Society) rekomenduoja paskyrus naujai ar keičiant seną inhaliatorių visuomet tinkamai pamokyti pacientą, o vaistų įkvėpimo techniką tikrinti reguliariai (1, 4). Atlikta sisteminė klinikinių tyrimų apžvalga parodė, kad apie 25 proc. įkvepiamų vaistų vartotojų nebuvo pamokyti, kaip tinkamai įkvėpti vaisto (4). Tokiu atveju tikėtis gerų gydymo rezultatų neverta.
Rinkoje esantys plaučių ligoms gydyti naudojami inhaliatoriai skirstomi į 4 grupes:
· suspausto oro dozuotas aerozolinis (angl. pressurized metered dose) inhaliatorius;
· sausų miltelių (angl. dry powder) inhaliatorius;
· suslėgtų fiksuotų dozių (angl. breath-actuated metered-dose) inhaliatorius;
· inhaliatorius, iš vaisto suformuojantis smulkią miglą (angl. soft mist inhaler).
Vieni dažniausiai Lietuvoje ir pasaulyje naudojamų inhaliatorių plaučių ligoms gydyti yra suspausto oro dozuotas aerozolinis arba sausų miltelių inhaliatorius.
Suspausto oro dozuoti aerozoliniai inhaliatoriai – bene dažniausiai naudojami prietaisai vaistams įkvėpti, nes yra pigūs, jais galima inhaliuoti daugelį vaistų, skirtų astmai ir LOPL gydyti (4). Prie šių inhaliatorių gali būti tvirtinama tarpinė, į kurią patekus vaistui, sukuriamas aerozolis.
Tai palengvina pacientui įkvėpimą, nes nereikia kontroliuoti vaisto paspaudimo ir įkvėpimo veiksmų (4). Įrodyta, kad tarpinės naudojimas pagerina vaisto nusėdimą apatiniuose kvėpavimo takuose (4). Vaisto įkvėpimas per suspausto oro dozuotą aerozolinį inhaliatorių ir tarpinę sumažina šalutinio poveikio reiškinių riziką, ypač inhaliuojant dideles dozes gliukokortikosteroidų (4).
Pacientai, kvėpuojantys vaistus per suspausto oro aerozolinius inhaliatorius, turi įkvėpti lėčiau, palyginti su sausų miltelių inhaliatoriais (4). Sukurti naujos technologijos suspausto oro dozuoti aerozoliniai inhaliatoriai vaisto išpurškimo metu patys suformuoja labai smulkių dalelių aerozolį. Tokio tipo inhaliatoriumi įkvepiamų vaistų efektyvumas išliko toks pat, išskyrus inhaliuojamuosius gliukokorkikosteroidus, kurių ekvivalentinė dozė sumažėjo (4).
Ši inhaliatoriaus technika sumažina vaisto efektyvumo priklausomybę nuo vaisto inhaliavimo technikos, palyginti su senesniais suspausto oro dozuotais aerozoliniais inhaliatoriais dėl ilgesnės aerozolio emisijos (4) ir mažesnės įtakos vaisto nusėdimui kvėpavimo takuose nuo įkvepiamos srovės (4) ir proceso koordinavimo (vaisto įpurškimo ir įkvėpimo suderinimo) (4).
Suspausto oro aerozolinio inhaliatoriaus trūkumas – vadinamasis šalto freono poveikis. Kai kurie naujesni suspausto oro aerozoliniai inhaliatoriai pripildyti hidrofluoralkano (HFA), todėl sudaro švelnesnes ir šiltesnes aerozolio bangas.
Inhaliuojamųjų sausų miltelių vaistų dozė priklauso nuo žmogaus pastangų juos įkvėpti (4, 5). Sergantiesiems LOPL ir astma įkvėpti yra sunkiau, todėl manoma, kad ribojamas ir efektyvus vaisto per sausų miltelių inhaliatorių įkvėpimas (4). Ši nuomonė grindžiama tariamai mažo įkvėpimo srautu. Tiesa, literatūros apžvalga šį teiginį paneigia.
Apžvalgos duomenimis, ir LOPL sergantys pacientai gali įkvėpti pakankamai stipriai, kad būtų pastebimas geras vaisto klinikinis efektas. Sausų miltelių inhaliatorių rinka yra gana plati. Kai kuriais šių inhaliatorių skiriama vienkartinė vaisto dozė, pavyzdžiui, HandiHaler® (Boehringer Ingelheim, Vokietija) ar Aerolizer® (Novartis, Šveicarija). Vaistas dozuojamas įdėjus vaisto miltelių kapsules į inhaliatorių. Kartotinių dozių inhaliatoriai, pavyzdžiui, Turbohaler® (taip pat žinomas kaip Turbuhaler®) arba Accuhaler® (taip pat žinomas kaip Diskus®).
Pagrindinis sausų miltelių inhaliatorių privalumas, palyginti su suspausto oro aerozoliniais inhaliatoriais, – vaisto aerozolio gamyba priklauso nuo paciento įkvėpimo. Nereikia koordinuoti vaisto išpurškimo ir įkvėpimo veiksmų. Tereikia tinkama jėga įkvėpti.
Neseniai atliktos sisteminės apžvalgos rezultatais, vertinant įvairius klinikinius tyrimus, 4–94 proc. pacientų, sergančių obstrukcinėmis plaučių ligomis, įkvepia neteisingai (4). Dažniausiai pasitaikiusios klaidos: neiškvėpė prieš įkvėpdami, nesugebėdavo sulaikyti kvėpavimo po įkvėpimo, įkvepiant laiko prietaisą netinkamoje pozicijoje, įkvėpdavo su nepakankamo stiprumo oro srove (4).
Suslėgtų fiksuotų dozių inhaliatoriai yra kaip suspausto oro aerozolinių inhaliatorių naujesnė karta. Jie turi oro srovės jutiklį, kuris gelbsti užtikrinant vaisto išpurškimo ir įkvėpimo veiksmų koordinavimą, nes vaistas iš inhaliatoriaus išeina tik tada, kai pacientas įkvepia.
Naudojant šio tipo inhaliatorius, pagerėja įkvepiamo vaisto nusėdimas plaučiuose tiems pacientams, kurie nesugeba tinkamai koordinuoti vaisto išpurškimo ir įkvėpimo veiksmų suspausto oro aerozoliniais inhaliatoriais (4). Chapmanas su kolegomis nustatė, kad suslėgtų dozių inhaliatoriai, palyginti su suspausto oro aerozoliniais inhaliatoriais, tinkamesni vyresnio amžiaus pacientams (4).
Svarbiausias dalykas inhaliuojant vaistus per suslėgtų fiksuotų dozių inhaliatorių yra tas, kad pacientas turi gebėti įkvėpti tinkama jėga, jog sudirgintų inhaliatoriuje esantį jutiklį ir vaistas būtų išpurškiamas (4).
Smulkios miglos inhaliatoriai – naujovė inhaliatorių rinkoje. Europos rinkoje šio tipo inhaliatorius yra Respimat® (Boehringer Ingelheim, Vokietija). Respimat® sukuria vaisto aerozolį nenaudodamas propelento ir nėra reikalinga tinkama paciento įkvėpimo srovė – skystas vaistas įkvepiamas per smulkių purkštukų sistemą ir sukuriamos labai smulkios vaisto aerozolinės dalelės (4). Respimat® turi ilgą aerozolio generavimo laiką ir mažą aerozolių greitį. Taip išvengiama išpurškimo ir įkvėpimo veiksmų koordinavimo, geresnis vaisto atsidėjimas plaučiuose ir apatinėje burnaryklės dalyje (4).
Symbicort® Turbuhaler
Symbicort® yra sudėtinis inhaliuojamojo gliukokortikosteroido ir ilgai veikiančio beta 2 adrenoblokatoriaus derinys sausų miltelių inhaliatoriuje. Jo sudėtyje yra formoterolio ir budezonido, kurie pasižymi skirtingu veikimo mechanizmu ir kurių poveikis sumuojamas.
Budezonidas yra kortikosteroidas, kuris inhaliuotas sukelia nuo dozės priklausomą uždegimą slopinantį poveikį kvėpavimo takuose. Inhaliacinio budezonido nepageidaujamas poveikis yra lengvesnis negu sisteminio veikimo kortikosteroidų. Formoterolis yra selektyvus beta 2 adrenoceptorių agonistas, kuris inhaliuotas greitai ir ilgam atpalaiduoja bronchų lygiuosius raumenis pacientams, sergantiems laikina kvėpavimo takų obstrukcija. Bronchus plečiantis poveikis priklauso nuo dozės ir pasireiškia per 1–3 min. Jo trukmė, inhaliavus vieną dozę, yra bent 12 val. (6).
Symbicort® skirtas reguliariai vartoti sergant bronchų astma, kai tikslinga gydyti inhaliacinio kortikosteroido ir ilgo veikimo beta 2 adrenoreceptorių agonisto deriniu: jeigu nepakanka inhaliacinių kortikosteroidų ir pagal poreikį vartojamų inhaliacinių trumpo veikimo beta 2 adrenoreceptorių agonistų poveikio; arba jeigu inhaliaciniai kortikosteroidai ir ilgo veikimo beta 2 adrenoreceptorių agonistai, vartojami kartu, jau sukėlė reikiamą poveikį.
Dėl specifinių budezonido ir formoterolio savybių jų derinys tinka vartoti tiek bronchų astmos palaikomajam gydymui ir simptomams palengvinti, tiek vien šios ligos palaikomajam gydymui, dėl kurio palengvėja bronchų astmos simptomai, ji rečiau paūmėja (6).
Taip pat skiriamas ir sunkiai LOPL (kai FEV1 mažesnis kaip 50 proc. normalaus) simptomiškai gydyti, jei kartojasi jos paūmėjimai, o reikšmingų simptomų išlieka reguliariai vartojant ilgai veikiančius bronchus plečiančius vaistus.
Pagal sisteminę budezonido ir formoterolio ekspoziciją fiksuotų budezonido ir formoterolio dozių derinys yra bioekvivalentiškas atitinkamiems preparatams, kurių sudėtyje yra po vieną veikliąją medžiagą.
Vartojant šį fiksuotą derinį, plotas po budezonido koncentracijos kreive būna šiek tiek didesnis, rezorbcija – greitesnė, didžiausia koncentracija plazmoje – didesnė.
Didžiausia formoterolio koncentracija plazmoje, vartojant šį fiksuotą derinį, būna panaši kaip formoterolį vartojant atskirai. Inhaliuotas budezonidas greitai rezorbuojasi, didžiausia koncentracija plazmoje susidaro per 30 min. (6). Tyrimų metu plaučiuose nusėsdavo vidutiniškai 32–44 proc. inhaliuotos budezonido dozės. Sisteminis biologinis prieinamumas sudaro maždaug 49 proc. inhaliuotos dozės. Inhaliuotas formoterolis greitai rezorbuojamas, didžiausia koncentracija plazmoje susidaro per 10 min. Tyrimų metu plaučiuose nusėsdavo vidutiniškai 28–49 proc. inhaliuotos formoterolio miltelių dozės. Sisteminis biologinis prieinamumas sudaro maždaug 61 proc. inhaliuotos dozės (6).
Kodėl verta rinktis Turbuhaler®? Turbuhaler® – tai sausų miltelių inhaliatorius su rezervuaru. Ši vaistų talpinimo forma yra patogi pacientui, nes nereikia kiekvieną kartą prieš įkvepiant vaisto atlikti papildomų veiksmų, pvz., įsidėti kapsulę ar pasikeisti vaisto miltelių lizdinę plokštelę (7).
Turbuhaler® rezervuare telpa 60–120 dozių, todėl pacientas net ir keliaudamas gali jaustis saugus, kad nepritrūks vaisto. Sudėtinis vaistas inhaliatoriuje yra grynas, mikronizuotų vaistų dalelių pavidalo, naujesnis vaisto modelis – mikronizuotos vaisto dalelės ir tokio paties dydžio laktozės dalelės (6). Laktozė yra stabili ir saugi nešančioji medžiaga (8); kristalinė medžiaga, labai lygiu paviršiumi, atitinkanti sausų miltelių inhaliatorių vaistų nešančiųjų dalelių kriterijus (8).
Laktozė turi mažiau higroskopinių savybių, palyginti su kitais cukrais (8). Inhaliatoriuje esančių dalelių mišinys yra sferizuotas į mažus aglomeratus, kurie suyra inhaliacijos metu (5). Aglomeratai naudojami kaip stabilizuojamoji medžiaga, kad paciento iš pūtimo (pasiruošiant įkvėpti vaistą) ar kvėpavimo metu inhaliatoriuje esantys milteliai neišsisklaidytų anksčiau, nei reikia (7), ir nukeliautų ten, kur reikia – iki tolimiausių plaučių vietų. Aglomerato dalelių dydis svarbus gerai vaisto dispersijai pasiekti.
Turbuhaler® inhaliatoriaus aglomerato dalelės yra mažos ir panašios į įkvepiamų vaistų dalelės, todėl įkvepiant vaisto per Turbuhaler®, galima tikėtis geros vaisto dispersijos. Kitas svarbus akcentas, ypač pacientams, – Turbuhaler® yra nedidelis, patogus nešiotis; įkvepiant vaistą beveik ar visiškai nesijaučia jokio skonio burnoje, nereikia koordinuo ti vaisto išpurškimo ir vaisto įkvėpimo veiksmų, tereikia tinkamos vaisto įkvėpimo srovės, t. y. 30– 60 l/min.) (5, 7), kas svarbu naudojant ir bet kurį sausų miltelių inhaliatorių. Vaisto dozė paruošiama į abi puses, pasukus Turbuhaler® apatinėje dalyje esantį ratuką (naudoti paprasta ir reumatoidiniu artritu sergantiems žmonėms) – vaistas patenka į specialias angeles, pro kurias praeinantis (įkvepiamas) oras inhaliacijos momentu sujudina vaisto daleles, jas pakelia ir taip vaistas įkvepiamas lengviau. Vaisto dalelių deagregaciją, kvepiant vaistą per kandiklį, lemia tarp 2 spiralinių kanalų susiformuojanti turbulencija.
Dėl aglomeratų, turbulencijos srovės ir nuoširdžių paciento pastangų Turbuhaler® įkvepiamos vaistų dalelės pasiekia labiausiai nutolusias plaučių dalis. Geresnis gydymo atsakas pasiekiamas tik tuomet, kai susidaro pakankama vaisto koncentracija ligos pažeistoje plaučių srityje (7–9). Turbuhaler® dangtelis glaudžiai uždaro inhaliatorių ir taip apsaugo vaistą nuo drėgmės (9). Turbuhaler® kandiklis sukurtas taip, kad kuo mažiau įkvepiamo vaisto nusėstų burnoje (9).
Turbuhaler® patogu naudoti tiek vaikams, tiek suaugusiesiems (7). Taigi Turbuhaler® renkasi tiek gydytojai, tiek pacientai dėl naudojimo paprastumo, laktozės, kaip nešančios medžiagos, ypatumų, geros vaisto dalelių depozicijos plaučiuose ir dėl visų šių veiksnių pasiekiamo gero vaisto efektyvumo.
Apibendrinimas
OL – pacientų ir visuomenės problema, kuri reikšmingai sutrikdo gyvenimo kokybę, o netinkamai gydoma ar negydoma gali baigtis net mirtimi. Inhaliuojamųjų vaistų svarba gydant LOPL neabejojama, tačiau geras gydymo efektas gali būti nepasiektas dėl inhaliavimo technikos klaidų.
Bet kokios ligos atveju gero gydymo efekto galima tikėtis tik tuomet, jei laikomasi vaistų vartojimo režimo, juos naudoti pacientui yra paprasta ir aišku. Kadangi visi pagrindiniai vaistai, skirti gydyti OL, yra inhaliuojamieji, gydymo efektas priklauso ir nuo vaistų vartojimo technikos, inhaliatorių konstrukcijos (kad pacientas gebėtų techniškai juo naudotis).
Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad klaidos, padaromos įkvepiant vaistus, susijusios su didesniu hospitalizavimo ir apsilankymo skubiosios pagalbos skyriuje dažnumu, dažnesniais antibiotikų ir sisteminio poveikio gliukokortikosteroidų skyrimo atvejais bei didesnėmis sveikatos sistemos išlaidomis (1, 3, 4). Symbicort® vartojimas Turbuhaler® inhaliatoriuje, sergant lėtinėmis obstrukcinėmis ligomis, padeda išvengti kai kurių su inhaliatoriais kylančių problemų, galinčių sumažinti vaisto efektyvumą. Tai pasiekiama dėl inhaliatoriaus naudojimo paprastumo, nenukenčiant gerai vaisto depozicijai plaučiuose.
Parengė gyd. V. Kalinauskaitė