Krūtų didinimas riebalais ir implantais: ką pasirinkti?

Nemaža dalis moterų pasvajoja apie dailesnę, iškilesnę krūtinę. Mūsų visuomenėje priimta, kad moteris dideliais iškilumais siejasi su moteriškumu, seksualumu. Be to, niekam ne paslaptis, kad graži krūtinė išties traukia akį. Tačiau, pasiryžusioms gulti po skalpeliu gali būti pasiūlomi du krūtų didinimo variantai: atlikti šią procedūrą riebalais arba implantais. Kuo šie du būdai skiriasi? Tuoj apie visa tai jus supažindinsim.

Apie krūtų didinimą riebalais

Šios procedūros metu nuo moters riebalinio audinio, – pilvo ar šlaunų srities, – nusiurbiami riebalai, kurie persodinami į krūtinę. Šis variantas itin tinkamas po krūties vėžio, nes procedūros metu riebalus suleisti galima į norimą padidinti sritį, estetiškai atkuriant transformuotą formą. Tačiau jei norima ne tik užpildyti dėl ligos transformuotas sritis, bet estetiškai padidinti abi krūtis, greičiausiai tam gali prireikti keletos procedūrų, o tai atima ne tik laiko resursus, užsitęsusį ir ne itin malonų gijimo procesą, bet ir išbrangusią galutinę kainą.

Procedūra implantais 

Šis didinimo metodas moterų tarpe yra žymiai populiaresnis nei didinimas riebalais. Tokia statistika ne be reikalo: atliekant procedūrą implantais, didesnė tikimybė, kad bus pasiekta norimo rezultato. Implantai gali būti užpildyti fiziologiniu skysčiu, hidrogeliu arba silikonine žele, kurie leidžia suformuoti natūralios krūtinės pojūtį. Į procedūrą implantais gali būti žiūrima įtariai dėl jų plyšimo tikimybės, tačiau naujos kartos implantai pagaminti su itin kokybišku silikonu, ypatingą dėmesį skiriant apvalkalui, kuris itin atsparus nusidėvėjimui ar įplyšimui. Taip pat klaidingai manoma, kad tokiu būdu padidinus krūtis nebegalima maitinti krūtimi. Krūtinėje įdėti implantai neturi įtakos pieno liaukų ir jų latakų veiklai, todėl moteris gali maitinti kūdikį. Tačiau, pasikeitus pieno liaukų dydžiui, gali suprastėti estetinis vaizdas, todėl bent tris mėnesius po procedūros nerekomenduojama planuoti nėštumo. Taip pat operaciją geriau atidėti, jei yra praėjęs mažesnis laikas nei metai po vaiko gimimo ar bent jau šeši mėnesiai po maitinimo krūtimi.

Kad ir kokį krūtų didinimo būdą pasirinktumėte, nereikėtų pamiršti, kad po procedūros praėjus dešimčiai metų reikėtų pasirodyti pas specialistą, kuris įvertintų, ar krūtys nepakito, nepakeitė savo formos. Tai nereiškia, kad būtinai reikės kartoti operaciją, tiesiog tai reiškia, kad po dešimties ar penkiolikos metų tikrintis krūtis reikės akyliau, jog neprasidėtų jokios kontraindikacijos.