Lėtinės obstrukcinės plaučių ligos epidemiologija

Silvija Zemnickienė

VUL SK Pulmonologijos ir alergologijos centras

Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) dažniausiai pasireiškia nevisiškai išnykstančia kvėpavimo takų obstrukcija, kuri progresuoja ir yra susijusi su nenormalia plaučių uždegimo reakcija į įkvepiamas kenksmingas daleles ar dujas. Šis pasaulinės lėtinės obstrukcinės plaučių ligos iniciatyvos (GOLD) apibrėžimas rodo, kad LOPL galima išvengti ir ją sėkmingai valdyti. Ankstyva diagnostika ir laiku paskirtas gydymas gali sulėtinti plaučių funkcijos blogėjimą ir taip prailginti laikotarpį, per kurį žmogus galės aktyviai gyventi.

LOPL paplitimas pasaulyje ir Lietuvoje

Pasaulyje LOPL – viena iš pirmaujančių sergamumo ir mirtingumo priežasčių, ji sąlygoja nuolat didėjančią ekonominę ir socialinę naštą. LOPL pagal dažnumą ketvirta mirties priežastis pasaulyje. Tiesioginės (dažnas hospitalizavimas, vaistai) ir netiesioginės (sergančio žmogaus nedarbingumas, ankstyva mirtis) išlaidos yra milžiniškos. Koks yra tikslus sergamumas LOPL pasaulyje, nežinoma, įvairių šalių duomenys skiriasi. Manoma, kad šia liga serga apie 200 mln. Žmonių (paplitimas – 7–19 proc.; 11,8 proc. vyrų ir 8,5 proc. moterų). LOPL labiausiai paplitusi šalyse, kuriose didelis rūkymo paplitimas. Europoje kasmet miršta apie 200–300 tūkst. LOPL sergančių asmenų. PSO duomenimis, 1997 m. Europoje nuo LOPL mirė 4,1 proc. vyrų ir 2,4 proc. moterų. Daug žmonių kenčia nuo šios ligos daugelį metų ir miršta anksti tiesiogiai nuo jos ar jos sukeltų komplikacijų. Prognozuojama, kad netolimoje ateityje šios ligos lemiama našta didės, nes ilgėja žmonių gyvenimo trukmė ir užsitęsia LOPL rizikos veiksnių ekspozicija, t. y. ilgesnį laiką veikia tam tikri rizikos veiksniai, ir taip padaugėja laiko ligai pasireikšti. Lietuvoje išsamių LOPL epidemiologinių duomenų stinga. 1999 m. įvertinus LOPL paplitimą penkių Lietuvos rajonų 25–64 metų amžiaus gyventojų grupėje, nustatyta, kad jis siekė 2,9 proc. Vėliau ligos paplitimas augo didėjant gyventojų amžiui ir didžiausias buvo tarp 55–64 metų vyrų – sudarė 10,4 proc. Remiantis Didžiosios Britanijos bendrosios praktikos gydytojų duomenų baze, 2005 m. Lietuvoje LOPL sirgo 40 569 asmenys, t. y. apie 3 proc. suaugusių gyventojų. Lietuvoje nuo LOPL kasmet miršta apie 1000 žmonių. 2007 m. mirties priežasčių duomenimis Lietuvoje LOPL ir astma sudarė 2,3 proc. visų mirties priežasčių. Tai beveik perpus mažiau negu Europos šalyse. Vis dėlto manytina, kad turimi paplitimo ir sergamumo rodikliai neatspindi tikrojo LOPL paplitimo, nes liga dažniausiai diagnozuojama jau pasireiškus klinikiniams simptomams, vėlyvųjų stadijų, dažniausiai vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenims (paprastai po 45 metų). Mirtingumas nuo LOPL didesnis tose šalyse, kuriose priežiūra ir ligos diagnostika yra tikslesni. Puikus to pavyzdys – Švedija ir Latvija. Švedijoje proporcinis mirštamumas nuo LOPL yra 4 proc., o Latvijoje, kur tabako rūkymo paplitimas daug didesnis, – tik 1 proc. Deja, tenka pastebėti, kad, aiškinantis mirties priežastis, LOPL dažnai laikoma gretutine, o ne pagrindine liga arba apskritai nepaminima medicininiuose bei statistikos dokumentuose. Vis dėlto aišku, kad LOPL yra viena iš dažniausių mirties priežasčių daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje. Prognozuojama, kad 2020 m. LOPL taps trečia pagal dažnumą mirties priežastimi pasaulyje.

Kaip LOPL formuojasi

LOPL – daugiakilmė liga, kuria sergant pažeidžiami stambieji kvėpavimo takai (bronchai), smulkieji kvėpavimo takai (bronchiolės), plaučių parenchima ir plaučių kraujagyslės. Nuolat įkvepiami cigarečių dūmai ar kitos žalingos medžiagos sustiprina natūralią gynybinę reakciją. To rezultatas – kvėpavimo takuose susikaupia įvairių uždegimo ląstelių, kurios yra aktyvesnės nei įprasta. Susidaręs uždegimas skatina oksidacinį stresą ir proteazių perteklių. Visa tai lemia plaučių audinio destrukciją. Kvė- pavimo takuose kaupiasi gleivės, sutrinka mukociliarinis klirensas. Kliniškai pasireiškia lėtinio bronchito požymiai: kosulys ir skrepliavimas. Ligai progresuojant, pažeidžiami smulkieji kvėpavimo takai, jų spindis susiaurėja, atsiranda kvėpavimo takų obstrukcija ir pasireiškia pagrindinis ligos simptomas – dusulys. Smulkiuosiuose kvėpavimo takuose vyksta taurinų ląstelių hiperplazija, gleivių hipersekrecija – žmogus skrepliuoja. Ligai toliau progresuojant, formuojasi plaučių fibrozė, bronchektazės, alveolių sienelių destrukcija sukelia emfizemą, išsivysto oro spąstų sindromas, progresuoja dusulys. Sutrikus bronchų sekreto pasišalinimui ir pakitus imuniniam atsakui plaučiuose, kvėpavimo takuose ima kauptis bakterijos (dažniausiai persistuoja Streptococcus pneumoniae, beta laktamazes gaminantis Haemophilus influenzae, ligai įsisenėjus – Pseudomonas aeruginosa, Moraxella catarrhalis ir kt.). Bakterijų kolonizaciją atspindi padidėjęs skrepliavimas. Visi šie pokyčiai sutrikdo dujų apykaitą plaučiuose ir lemia hipoksemiją, vėliau – plautinę hipertenziją. Progresuojant plaučiuose vykstantiems pakitimams, prasideda ir kitų organų, sistemų pažeidimas.

LOPL raiška

LOPL sergančius pacientus paprastai vargina lėtinio bronchito, emfizemos ir kvėpavimo takų obstrukcijos klinikiniai požymiai. Taigi pagrindiniai LOPL simptomai yra dusulys, kosulys ir skrepliavimas. Lėtinis kosulys, paprastai pirmasis LOPL simptomas, pradžioje būna protarpinis, vėliau kasdienis. Po kosulio priepuolio LOPL sergantis žmogus dažniausiai iškosti nedidelį kiekį gleivingų, tąsių skreplių. Tačiau tik dusulys paskatina daugumą pacientų kreiptis į gydytoją, tai – pagrindinė neįgalumo ir nerimo priežastis sergant LOPL. Blogėjant kvėpavimo funkcijai, dusulys stiprėja. Dažnas šia liga sergantis žmogus riboja fizinį aktyvumą, kad išvengtų dusulio. LOPL rizikos veiksniai apima aplinkos ir asmens veiksnius. Pagrindinis aplinkos veiksnys yra rūkymas. Tipiškas LOPL sergantis žmogus – rūkalius (80–90 proc. sergančių

LOPL sudaro rūkantys žmonės). Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama ne ką mažiau svarbiems tokiems rizikos veiksniams kaip dažnas sąlytis su dulkėmis, chemikalais profesinėje veikloje bei oro teršalai lauke ir patalpose (apie 20 proc. LOPL ligonių niekada nerūkė). Retesnės priežastys – asmens veiksniai: alfa-1 antitripsino trūkumas, šeiminis paveldėjimas. Taigi, jei pacientas kosti, skrepliuoja, dūsta ir (ar) anamnezėje yra LOPL rizikos veiksnių, reikėtų pagalvoti apie LOPL.

Diagnozuojama per vėlai

Kad ir kokie paprasti atrodytų LOPL simptomai, vis dėlto liga dažniausiai diagnozuojama vėlai, kai jau yra sunki ar labai sunki. Dėl lėtai progresuojančios ligos eigos pacientai neturi nusiskundimų, nes spėja prisitaikyti prie negalios. Kosulys, skrepliavimas tampa kasdieniai palydovai, taigi žmogus iš karto į gydytojus nesikreipia. Dažniausiai gydytojų pagalbos prireikia tik tada, kai atsiranda kvėpavimo nepakankamumo požymių, t. y. negrįžtamų pokyčių plaučiuose. Lietuvoje taip pat susiduriama su vėlyvos LOPL diagnostikos problema. Tai, kad LOPL paplitimo rodikliai Lietuvoje daugelį metų nekinta, rodo, jog per mažai kreipiama dėmesio į ankstyvą ligos diagnostiką. Į specialistus dėl LOPL simptomų kreipiasi tik apie 25–30 proc. šia liga sergančių asmenų. Siekiant pagerinti su LOPL susijusius epidemiologinius rodiklius Lietuvoje, labai svarbus vaidmuo tenka pirminės sveikatos priežiūros specialistams – labai svarbu anksti įtarti LOPL ir laiku siųsti pacientus pas pulmonologą. Ankstyva ligos diagnostika ir gydymas – pagrindinis GOLD tikslas. Tai gali padėti palengvinti simptomus, suretinti ir palengvinti paūmėjimus, pagerinti bendrąją sveikatos būklę, fizinio krūvio toleravimą, išvengti komplikacijų, prailginti gyvenimo trukmę ir leisti pacientams džiaugtis visaverčiu gyvenimu.