Perindoprilis 4 mg ir 8 mg – vaistas efektyviai hipertenzijos kontrolei ir nepalankių kardiovaskulinių įvykių prevencijai. Klinikinių tyrimų apžvalga
Įvadas
Kiekvienais metais besivystančiose ir išsivysčiusiose pasaulio šalyse užregistruojama vis daugiau mirčių nuo kardiovaskulinės sistemos ligų. Manoma, kad tam įtakos turi greitesnis gyvenimo tempas, stresas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas ir daug kitų veiksnių. Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų patofiziologiniuose procesuose svarbų vaidmenį atlieka tokie veiksniai, kaip hipertenzija, nutukimas, cukrinis diabetas, dislipidemija (1). Visi jie yra labai svarbūs, tačiau šiame straipsnyje daugiau pakalbėsime apie arterinę hipertenziją (AH). Daugybėje tyrimų yra nustatytas nenutrūkstamas ir nepriklausomas ryšys tarp kraujospūdžio ir gyvybei pavojingų kardiovaskulinių įvykių išsivystymo rizikos (2–4). Nors daug dėmesio skiriama kuriant naujus antihipertenzinius vaistus, sudaromos įvairios padidėjusio kraujospūdžio gydymo rekomendacijos, pasaulyje AH kontrolė lieka nepatenkinama (5).
Antihipertenzinio gydymo tikslas – sumažinti kraujospūdį iki įrodymais pagrįstų tikslinių verčių, siekiant sumažinti ilgalaikę bendrąją kardiovaskulinių įvykių ir mirties riziką (6–8). Tam tikrų klasių antihipertenziniai vaistai, be kraujospūdį mažinančio poveikio, turi ir kitų privalumų gydant kardiovaskulines ligas (9, 10). Antihipertenziniai vaistai turi ne tik veiksmingai ir greitai mažinti kraujospūdį, bet ir turėti įrodytą kardiovaskulinių įvykių rizikos mažinamąjį poveikį. Yra nustatyta, kad intensyvesnis hipertenzijos gydymas siekiant tikslinio kraujospūdžio, mažina kardiovaskulinių įvykių riziką (6, 8). Taip pat rekomenduojama intensyviai gydyti (didesnėmis dozėmis ir / ar antihipertenzinių vaistų deriniais) pacientus, kurie turi bent vieną širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnį (6, 8).
Renino ir angiotenzino sistema (RAS) atlieka pagrindinį vaidmenį hipertenzijos patogenezėje. Vaistai, veikiantys RAS, plačiai naudojami kaip pirmo pasirinkimo gydant hipertenziją, kardiovaskulines ligas, taip pat mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką (11, 12). Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai (AKFI) rekomenduojami pacientams, kurie turi kitų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, serga išemine širdies liga, širdies nepakankamumu, lėtine inkstų liga ir cerebrovaskuline liga (6, 8).
Perindoprilio farmakodinamika
Perindoprilis mažina periferinių kraujagyslių pasipriešinimą ir sisteminį kraujospūdį. Dėl to sustiprėja periferinė kraujotaka, o širdies susitraukimų dažnis nepakinta. Inkstų kraujotaka paprastai sustiprėja, bet glomerulų filtracijos greitis (GFG) dažniausiai nepakinta.
Išgėrus vieną perindoprilio dozę, stipriausiais antihipertenzinis poveikis pasireiškia po 4–6 val. ir išlieka bent 24 val. Liekamasis poveikis atitinka maždaug 87–100 proc. stipriausio poveikio. Kraujospūdis sumažėja greitai. Pacientų, kurių organizmas reaguoja į perindoprilį, kraujospūdis dažniausiai sunormalėja per mėnesį. Toliau gydant, poveikis nesilpnėja, tachifilaksija nepasireiškia. Nutraukus gydymą, atoveiksminio kraujospūdžio padidėjimo nebūna.
Perindoprilio (4 mg ir 8 mg) svarbiausių klinikinių tyrimų rezultatų apžvalga
Tyrimas ASCOT
Tyrimas ASCOT (angl. Anglo-Scandinavian Cardiac Outcomes Trial) sukėlė didžiulį viso pasaulio AH specialistų susidomėjimą (20). Preliminarūs tyrimo rezultatai paskelbti dar 2005 metų kovo mėnesį Floridoje per Amerikos kardiologų kolegijos metinį suvažiavimą, o galutiniai – 2005 metų rugsėjo mėnesį Stokholme (Švedija) per Europos kardiologų draugijos kongresą.
ASCOT – tai didžiausias Europoje atliktas tyrimas su pacientais, kurie sirgo AH. Tyrime dalyvavo 19 257 pacientai. Tyrimas sustabdytas anksčiau laiko, nes duomenų ir saugumo stebėjimo taryba tiesiog negalėjo stebėti didžiulio bendrojo mirštamumo skirtumo tarp tiriamų vaistų grupių.
Tyrimas ASCOT yra labai artimas mūsų kasdienei praktikai. Vidutinis tyrime dalyvavusių pacientų arterinis kraujo spaudimas prieš pradedant gydymą buvo 164/95 mm Hg, o gydant abiejose tyrimo grupėse sumažintas <140/90 mm Hg. Pacientai buvo ir vyrai (81 proc.), ir moterys, o jų amžius svyravo nuo 40 iki 70 metų (vidutinis amžius – 63 metai). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad parinkti pacientai buvo labai charakteringi – jie turėjo bent 3 kardiovaskulinės rizikos veiksnius. Be to, pacientai nebuvo anksčiau sirgę miokardo infarktu, jiems nebuvo nustatyta koronarinių širdies ligų (KŠL) ar širdies nepakankamumo.
Tyrime ASCOT buvo lyginamas gydymas kalcio kanalų blokatoriumi (KKB) (amlodipinu) ir AKFI (perindopriliu 4–8 mg) su beta adrenoblokatoriumi (BAB) ir diuretiku. Mat anksčiau atlikti tyrimai rodė, kad tradiciniai vaistai (BAB ir diuretikai), skiriami AH gydyti, patikimai mažino insulto riziką, tačiau neturėjo poveikio KŠL įvykiams (21–23). Taikant abu gydymo režimus, buvo siekiama tikslinio kraujospūdžio (<140/90 mm Hg cukriniu diabetu nesergantiems ir <130/80 mm Hg cukriniu diabetu sergantiesiems pacientams).
Pirminė tyrime vertinta sudėtinė išeitis – nemirtino miokardo infarkto dažnis ir mirštamumas nuo kraujagyslių ir širdies ligų. Skiriant KKB (amlodipino)+AKFI (perindoprilio 4–8 mg) stebėtas pirminės sudėtinės išeities santykinės rizikos sumažėjimas 10 proc. Išeičių dažnio skirtumas KKB+AKFI grupėje „nespėjo“ pasiekti statistinio patikimumo, palyginti su BAB+diuretiko grupe, nes tyrimas buvo sustabdytas anksčiau laiko dėl akivaizdaus KKB+AKFI pranašumo. Įvykių skaičius spėjo pasiekti „tik“ 930 vietoj 1 150 (būtent tokiam skaičiui buvo suplanuotas tyrimas).
KKB+AKFI (perindorpilis 4–8 mg), palyginti su BAB+diuretiku, taip pat statistiškai reikšmingai sumažino:
● antrinių išeičių dažnį (insulto dažnį net 23 proc.!) (1 lentelė);
● tretinių išeičių dažnį (nestabiliosios krūtinės anginos, periferinių kraujagyslių ligos, naujų cukrinio diabeto atvejų (net 30 proc.!) ir naujų inkstų pažeidimo atvejų) (1 lentelė).
Taigi tyrimo ASCOT rezultatai parodė, kad pasirinkus hipertenzijai gydyti KKB+AKFI (amlodipino+perindoprilio 4–8 mg) derinio strategiją, užuot BAB+diuretiko strategiją, stebima ryški nauda daugeliui asmenų, t. y. pirmoji strategija yra daug pranašesnė (24, 25) ( 1 pav.).
Tyrimas EUROPA Daugelio pasaulio regionų populiacijos pagrin- dinė mirtingumo priežastis yra širdies ir kraujagys- lių ligos, ypač KŠL (14). Kardiovaskulinių ligų gy- dymas ir profilaktika per pastaruosius 2 dešimtme- čius labai pagerino tokių pacientų prognozę (15, 16). Ankstesni AKFI tyrimai leido manyti, kad gydant šiais vaistais, sumažėja miokardo infarkto dažnis ir revaskuliarizacijos poreikis pacientams, sergantiems lėtiniu širdies nepakankamumu ir kairiojo skilvelio disfunkcija (17, 18). EUROPA (angl. EUropean trial on Reduction Of cardiac events with Perindopril in patients with stable coronary Artery disease) tyrimas įvertino AKFI perindoprilio 8 mg dozės gebėjimą sumažin- ti kardiovaskulinį mirštamumą, miokardo infarkto ir širdies sustojimo dažnį didelėje stabiliąja KŠL sergančių pacientų, kuriems nebuvo diagnozuotas širdies nepakankamumas ir reikšminga hipertenzi- ja, populiacijoje. Dalyvauti tyrime EUROPA (angl. Efficacy of perindopril in reduction of cardiovascular events among patients with stable coronary artery disease) atrinkti pacientai 4 savaites buvo gydomi perindo- priliu. Vėliau 12 218 pacientų atsitiktinai paskirstyti į 2 grupes: vieniems (n=6 110) skirta perindoprilio po 8 mg 1 k./d., kitiems (n=6 108) – placebas. Vi- dutinė stebėjimo trukmė – 4,2 metų (19). Pirminė tyrime vertinta sudėtinė išeitis – kar- diovaskulinės mirties, nemirtino miokardo infark- to ir širdies sustojimo sėkmingo gaivinimo dažnis. Antrinės išeitys:
● sudėtinis bendrojo mirštamumo, nemirtino miokardo infarkto, hospitalizacijos dėl nestabi- lios krūtinės anginos ir sėkmingo gaivinimo po širdies sustojimo dažnis;
● sudėtinis bendrojo mirštamumo ir nemirtino miokardo infarkto dažnis;
● visų antrinių išeičių dažnis atskirai;
● revaskuliarizacijos dažnis,
● insulto dažnis;
● hospitalizacijos dėl širdies nepakankamumo dažnis.
Gydant perindopriliu 8 mg doze, statistiš- kai reikšmingai sumažėjo pirminės išeities dažnis (p=0,0003, 2 pav.). Perindopriliu gydytų pacientų grupėje pirminė išeitis nustatyta 8,0 proc., placebo grupėje – 9,9 proc. Santykinis rizikos (SR) sumažė- jimas sudarė 20 proc. (95 proc. PI 9–29 proc.) (2 lentelė), o absoliučios rizikos sumažėjimas – 1,9 proc. Nauda išryškėjo jau po 1 metų ir laipsniškai didė- jo tyrimo metu.
Pacientams, kurie patyrė miokardo infarktą ir / arba kuriems atlikta revaskuliarizacijos procedūra, absoliutus pirminės išeities sumažėjimas buvo 2,2 proc., tai atitiko 22,4 proc. SR sumažėjimą (95 proc. PI 12,0–31,6, p<0,001), palyginti su placebu (2 lentelė). Gydymas perindopriliu, palyginti su placebu, buvo susijęs su visų antrinių išeičių dažnio sumažėjimu, nors ne visų statistiškai reikšmingai (2 lentelė).
Taigi tyrimas EUROPA parodė, kad gydymas perindopriliu labai naudingas didelei stabiliąja KŠL sergančių, bet nesergančių širdies nepakankamumu ar ryškia hipertenzija, pacientų populiacijai.
Tyrimas HYVET
Ilgą laiką nebuvo tiksliai apibrėžta, kokią AH gydymo strategiją rinktis 80 metų ir daugiau sulaukusiems pacientams. Ankstesnių klinikinių tyrimų metaanalizė parodė, kad hipertenzijos gydymas sumažina mirtinų ir nemirtinų širdies ir kraujagyslių sistemos įvykių, tarp jų ir insulto, dažnį 80 metų ar vyresnių pacientų grupėje, nors bendrasis mirštamumas nemažėja ar net reikšmingai didėja.
Atsakyti į šį klausimą skirtas HYVET (angl. Hypertension in the Very Elderly Trial) – senyvo amžiaus (≥80 metų) žmonių, sergančių hipertenzija, sergamumo ir mirštamumo tyrimas (26).
HYVET buvo atsitiktinės imties, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas klinikinis tyrimas, vykdytas 195 centruose 13 valstybių Vakarų ir Rytų Europoje, Kinijoje, Australijoje ir Šiaurės Afrikoje. Į tyrimą buvo įtraukiami 80 metų ar vyresni AH (sistolinis kraujospūdis >160 mm Hg) sergantys pacientai. Po atsitiktinės atrankos pacientams buvo skiriamas indapamidas SR (1,5 mg) arba tik placebas. Jeigu tiksliniam arteriniam kraujospūdžiui pasiekti reikėdavo papildomo gydymo, tyrėjo nuožiūra buvo skiriama 2 mg arba 4 mg perindoprilio arba atitinkamo placebo. Tikslinis sistolinis arterinis kraujospūdis buvo
Pagrindinis tyrimo tikslas buvo visų insultų (mirtinų ir nemirtinų) dažnis. Praeinantieji smegenų išemijos priepuoliai nebuvo vertinami. Kiti tikslai buvo bendrasis mirštamumas, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, mirštamumas dėl širdies patologijos ir mirštamumas nuo insulto.
3 845 pacientai atsitiktinai buvo suskirstyti į 2 klinikinio tyrimo grupes. Stebėjimo trukmės mediana buvo 1,8 metų.
Po 2 metų aktyvaus gydymo grupėje įvyko 51 mirtinas ir nemirtinas insultas (pirminė tyrimo išeitis), o placebo grupėje – 69, t. y. pirmoje grupėje insultų įvyko 30 proc. mažiau (95 proc. PI, nuo –1 iki 51; p=0,06) (3 lentelė, 3 pav.). Vadinasi, gydant 2 metus 1 000 pacientų buvo išvengta 11 insultų (95 proc. PI nuo 0 iki 21).
Aktyvaus gydymo grupėje bendrasis mirštamumas sumažėjo statistiškai patikimai 21 proc. (95 proc. PI nuo 4 iki 35, p=0,02) (4 pav.). Mirtimi pasibaigusių insultų šioje grupėje buvo 39 proc. mažiau (95 proc. PI nuo 1 iki 62, p=0,05). Mirčių dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų sumažėjo 23 proc. (95 proc. PI nuo – 1 iki 40, p=0,06). Mirtį lėmusio ir mirtimi nepasibaigusio širdies nepakankamumo dažnis sumažėjo 64 proc. (95 proc. PI nuo 42 iki 78, p<0,001) (5 pav.)., o įvykių dėl bet kokios širdies ir kraujagyslių patologijos (mirčių dėl širdies ir kraujagyslių sutrikimų ar insulto, miokardo infarkto, širdies nepakankamumo) dažnis sumažėjo 34 proc. (95 proc. PI nuo 18 iki 47, p<0,001). Teigiamas aktyvaus gydymo poveikis pradėjo aiškėti jau pirmaisiais metais (27).
Taigi HYVET klinikinio tyrimo rezultatai rodo, kad senyvų asmenų hipertenzijos gydymas indapamidu SR 1,5 mg, kartu skiriant ar neskiriant 2–4 mg perindoprilio, reikšmingai sumažina mirties nuo insulto riziką ir bendrąjį mirštamumą.
Tyrimas ADVANCE
Dar viena svarbi pacientų, sergančių hipertenzija, grupė yra diabetikai. Cukrinis diabetas 2–4 kartus padidina mirštamumą nuo kardiovaskulinių ligų ir yra pagrindinė terminalinio inkstų nepakankamumo bei hemodializės priežastis, todėl jų kraujospūdžio optimali kontrolė yra itin svarbi. Tokiems pacientams įprastai tenka skirti gydymą vaistų nuo hipertenzijos deriniais.
Tyrimo ADVANCE (angl. Action in Diabetes and Vascular Disease: Preterax and Diamicron Controlled Evaluation) tikslas buvo įvertinti indapamido ir perindoprilio (2–4 mg) derinio efektyvumą 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams (28).
Klinikiniame daugiacentriame, atsitiktinės imties, placebu kontroliuojamame tyrime dalyvavo 11 140 2 tipo diabetu sergančių pacientų iš 20 įvairių pasaulio valstybių (taip pat 118 pacientų iš Lietuvos). Į klinikinį tyrimą buvo įtraukti hipertenzija sergantys pacientai bei pacientai, kuriems nebuvo padidėjęs kraujo spaudimas. Prieš įtraukiant į klinikinį tyrimą, pacientams jau buvo taikomi dažniausi įprastiniai diabeto gydymo būdai (įskaitant ir kraujo spaudimą mažinančius vaistus).
Tyrimo ADVANCE rezultatai parodė, kad šis perindoprilio (2–4 mg) indapamido derinys veiksmingai mažina kraujospūdį sergantiesiems cukriniu diabetu, be to, gerokai sumažino kardiovaskulinį mirštamumą, visų inkstų komplikacijų riziką, o turintiems inkstų pažeidimą pacientams liga net regresavo (28, 13) (4 lentelė). Viso tyrimo ADVANCE metu (4,3 metų) perindoprilio ir indapamido derinys buvo puikiai toleruojamas: nekito gliukozės, lipidų, cholesterolio koncentracija.
Apibendrinimas
Nepaisant to, kad hipertenzijos gydymo galimybės yra labai plačios, pasaulyje hipertenzijos kontrolė nėra labai gera. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti pacientams, kuriems būdingas bent vienas kardiovaskulinės rizikos veiksnys – jų tiksliniam kraujospūdžiui pasiekti taikytinos didesnės antihipertenzinių vaistų dozės arba vaistų deriniai. Įrodymais pagrįsta, kad tam tikrų klasių antihipertenziniai vaistai ne tik mažina kraujospūdį, bet ir sumažina kardiovaskulinių įvykių dažnį ir mirtingumą dėl jų. Todėl renkantis antihipertenzinius vaistus, reikėtų atsižvelgti ne tik į jų kraujospūdį mažinančias savybes, bet ir į savybes mažinti tam tikrų išeičių riziką. Perindoprilis (4 mg, 8 mg) pasižymi visomis šiomis savybėmis – greitai ir efektyviai koreguoja kraujospūdį, mažina kardiovaskulinių išeičių riziką ir yra pirmo pasirinkimo grupės vaistas ne tik gydant izoliuotą hipertenziją, bet ir esant komorbidiškumui.
Šaltinis: "Internistas" Nr.3, 2016m.