Triukšmo poveikis sveikatai

Santrauka

Didėjanti urbanizacija, gyvenimo būdo pokyčiai, daugybė įvairių garsų aplinkoje tampa miestuose gyvenančių žmonių kasdienybe. Tyrimai rodo neigiamą aplinkos triukšmo poveikį vaisiui, kūdikiams, vaikams, paaugliams ir suaugusiems asmenimis. Šiame straipsnyje nagrinėjama aplinkos triukšmo (transporto, lėktuvų, mokyklinės aplinkos) poveikis vaiko psichikos raidai, pažintiniams gebėjimams, sveikatai. Atlikti aplinkos triukšmo poveikio tyrimus vaikų sveikatai yra labai sudėtinga, nes žalingi aplinkos veiksniai veikia greitai augantį, nuolat bręstantį ir besiformuojantį organizmą, turintį mažiau organizmo apsaugos mechanizmų. Straipsnyje apžvelgiami mokslinių tyrimų duomenys šia tema, pateikiamos klinikinės praktikos rekomendacijos.

Summary

With rapid urbanization and life style changes, loud noise is omnipresent and has become a part of life. Noise pollution has been documented as a serious health hazard with adverse effects on fetus, infants, children, adolescents and adults. Environmental noise exposure, such as road traffic noise and aircraft noise, is associated with a range of various health outcomes in children. Children have been described as a group vulnerable to the effects of noise. Analysis of scientific literature on this subject is presented in the manuscript. Recommendations for clinical practice are also discussed.

Įvadas

Aplinkos triukšmas turi daugybinį poveikį vaikų sveikatai, į tai kreipiamas vis didesnis dėmesys. Didėjanti urbanizacija, gyvenimo būdo pokyčiai, daug įvairių garsų aplinkoje tampa miestuose gyvenančių žmonių kasdienybe. Tyrimais įrodytas neigiamas aplinkos triukšmo poveikis vaisiui, kūdikiams, vaikams, paaugliams ir suaugusiems asmenims [1, 2]. Pastebima, kad aplinkos triukšmo poveikis vaikams yra mažiau ištirtas. Atlikti aplinkos triukšmo poveikio tyrimus vaikų sveikatai yra sudėtinga, nes tiriamieji žalingi aplinkos veiksniai veikia greitai augantį, nuolat bręstantį ir besiformuojantį organizmą, turintį mažiau organizmo apsaugos mechanizmų [3].

Triukšmo matavimas

Tyrimuose matuojamas vidutinis garso spaudimas per tam tikrą laiką. Matavimo vienetas yra dBA , tai yra A krūvio garso spaudimo lygis decibelais. Matuojama dieną (dažniausiai 7–23 val., apimant 16 val.), arba naktį (23–7 val., apimant 8 val.). Prie naktinio triukšmo papildomai pridedama 10 dB, nes naktį žmonės triukšmui yra jautresni. Manoma, kad to paties stiprumo triukšmo poveikis naktį yra ekvivalentiškas 10 dB didesniam garsui nei toks pat triukšmo poveikis dieną. Tyrimuose garso nustatymas ir modeliavimas taikomas naudojant modernias geografines informacines sistemas, anksčiau buvo atliekami bendruomenėje skleidžiamų garsų matavimai. Iki šiol nėra aišku, ar periodiniai didelio garso poveikiai ir jų matavimai yra informatyvesni nei visuotinis triukšmo kiekis per tam tikrą laiką. Triukšmo sąvoka vartojama apibūdinti vaiko patiriamą nenorimą, nereikalingą garsą, kuris įvardijamas kaip aplinkos stresorius [3].

Poveikis nėštumui

Nustatytas mažas gimimo svoris ir priešlaikiniai gimimai kaip atsakas į žalingą aplinkos triukšmo poveikį. Tęsiami moksliniai tyrimai šioje srityje, ieškoma standartizuotų poveikio nėštumui matavimo būdų [3].

Poveikis endokrininei sistemai

Manoma, kad triukšmo poveikis vaikų organizmui yra panašus kaip ir suaugusiųjų. Triukšmo poveikio mechanizmas yra aiškinamas kaip streso, veikiančio organizmą, kai padidėja fiziologinis sujaudinimas dėl pasikartojančio endokrininės ir vegetacinės sistemos stimuliavimo [3, 4]. Nustatoma padidėjusi katecholaminų (adrenalino, noradrenalino) ir kortizolio sekrecija kaip atsakas į lėtinį stresą, patiriamą dėl lėktuvų ar automobilių transporto triukšmą (per 68 dBA). Miunchene atliktas šalia naujai pastatyto oro uosto gyvenančių 9–11 metų vaikų dvejus metus trukęs tyrimas parodė, kad vaikų streso lygis reikšmingai padidėjo pradėjus veikti oro uostui [5].

Poveikis kraujo spaudimui

Suaugusiųjų tyrimai parodė, kad su aplinkos triukšmo poveikiu susijęs pasikartojantis kraujo spaudimo padidėjimas gali turėti ilgalaikį žalingą poveikį sveikatai [3, 6]. Su vaikais atlikti tyrimai yra sudėtingi, skirtingų metodologijų, tačiau nustatomas lėktuvų keliamo triukšmo ir kraujo spaudimo padidėjimo ryšys, automobilių transporto triukšmo ir ypač sistolinio kraujo spaudimo padidėjimo ryšys [3, 7].

Poveikis dirglumui ir susierzinimui

Nustatomas reikšmingas vaikų irzlumo padidėjimas tiek mokykloje, tiek namuose, jei aplinkoje yra didelis lėktuvų ar automobilių transporto keliamas triukšmas [3, 8]. Pietų Afrikoje atliktame tęstiniame tyrime lėktuvų triukšmas buvo susijęs su vaikų dirglumo didėjimu dinamikoje [9]. Pastebėta, kad transporto triukšmui vaikai yra mažiau jautrūs nei paaugliai ir suaugusieji. Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad 7,3 proc. 8–10 metų vaikų buvo dirglūs dieną, palyginti su 16,4 proc. 11–14 metų vaikų [10]. Tai paaiškinama tuo, kad gali būti skirtingas vaikų ir suaugusiųjų veiklos pobūdis dieną, be to, manoma, jog į skirtingą aplinkos triukšmą vaikai ir suaugusieji reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, Vokietijoje atliktas tyrimas parodė, kad kaimynų ir šeimos narių keliamas triukšmas vaikams sukelia didesnį dirglumą, palyginti su transporto triukšmu. Nustatyta, kad vaikai, kurie gyveno daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų aglomeracijose ir mažesnio socialinio ir ekonominio lygio vaikai dirgliau reagavo į aplinkos triukšmo poveikį [10].

Poveikis klausai

Įvairių transporto priemonių sukeliamas aplinkos triukšmas nepasiekia tokio lygio, kad pažeistų klausą. Paaugliai ir jaunimas susiduria su klausos pažeidimų rizika būdami klubuose, roko koncertuose, klausydamiesi garsios muzikos per ausines iš mobiliųjų telefonų ar nešiojamųjų grotuvų. Europos Komisijos mokslinis komitetas, nagrinėjantis naujai atsirandančius sveikatos rizikos veiksnius, pažymi, kad per pastaruosius 20–30 metų jaunimo, patiriančio ilgalaikį didelį socialinį triukšmą, patrigubėjo iki 19 proc. Apie 5–10 proc. klausančių muzikos su ausinėmis, klauso rizikingai per garsiai ir per ilgai [3]. Siūloma periodiškai tirti ir stebėti jaunuolių klausą, jos pokyčius atliekant tęstinius tyrimus.

Poveikis miegui

Šia tema atlikta mažai mokslinių tyrimų [11]. Miego sutrikimai vaikams, kurie tęsiasi ilgą laiką, sukelia nuovargį, dėmesingumo ir užduočių atlikimo problemų, padidėjusį liūdnumą, dirglumą ir mažesnį frustracijos slenkstį. 12 metų vaikų tyrimas parodė, kad aplinkos triukšmas naktį turi ryšį su miego kokybe ir mieguistumu dieną, tačiau nenustatyta sąsajų su užmigimo sunkumais [12].

Triukšmo poveikis psichikai

Manoma, kad triukšmas neturi tiesioginio poveikio vaikų psichikos sutrikimams (pvz., nerimo sutrikimų, depresijos). Vis dėlto įrodyta, kad triukšmas veikia kaip stresorius ir ilgainiui pažeidžia organizmo atsaką į stresą, padidina hiperaktyvumą, turi neigimą poveikį gyvenimo kokybei ir gerovei [3, 5, 13].

Triukšmo poveikis pažintiniams gebėjimams

Daugiau nei 20 tyrimų nustatyta, kad aplinkos triukšmas (labiau lėktuvų) turi neigiamą poveikį vaikų atminčiai, skaitymui, mokslo rezultatams, kalbos suvokimui, problemų sprendimui. Kartais tai būna susiję dar ir su žemesne socialine ir ekonomine klase, mokymo apleistumu [3]. Atliekant tęstinius tyrimus pastebėta, kad išnykus triukšmui aplinkoje su mokymusi kilę sunkumai gali pagerėti arba jų visai nelikti. Ilgą laiką besitęsiantys skaitymo suvokimo sunkumai gali sukelti antrinius padarinius, pavyzdžiui, išmoktą bejėgiškumą, frustraciją, dėmesingumo, bendravimo, elgesio sunkumus. Aplinkos triukšmais neigiamai veikia tiek vaikus, tiek ir mokytojus, padidėjęs dirglumas gali turėti sutrikusio komunikavimo ir elgesio padarinių mokykloje [3, 14–17]. Manoma, kad triukšmo poveikiui jautresni berniukai [18] ir vaikai, turėję ankstyvąją biologinę riziką (gimę mažo svorio, per anksti) [19–21]. Moksleivių dirglumą, mokymosi, miego sunkumus gali neigiamai veikti ne vien triukšmas mokykloje, bet ir namų aplinkoje.

Pagalbos galimybės

Ieškoma veiksmingų būdų sumažinti aplinkos triukšmo neigiamą poveikį, kuriamos veiksmingos izoliacinės medžiagos, kurias reikia pritaikyti triukšmingoje namų ar mokymosi aplinkoje [3, 18]. Raginama ieškoti sprendimų ir kurti tikslines fizines, edukacines ir psichologines intervencijas per didelį aplinkos triukšmą patiriantiems vaikams [3].

Apibendrinimas

Aplinkos triukšmas turi daugybinį neigiamą poveikį vaiko sveikatai. Kai kurie jų (pvz., padidėjęs kraujospūdis, pažintinių mokymosi funkcijų sutrikdymas) gali turėti ilgalaikių padarinių suaugus, ilgainiui paveikti visą raidos trajektoriją. Į tai būtina atsižvelgti vaikų gydytojams, pagal galimybes rekomenduoti mažinti triukšmo lygį vaiko namų ir mokymosi aplinkoje. Reikalingi ilgalaikiai moksliniai tyrimai šia tema.

Sigita Lesinskienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Psichiatrijos klinika

Rokas Šambaras

Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas

Autorių kontaktas: rokas.sambaras@gmail.com

Šaltinis: "Pediatrija" Nr.2, 2018 m.

Literatūra

1. Zuurbier M, Lundqvist C, Salines G, et al. The environmental health of children:priorities in Europe. Int J Occup Med Environ Health. 2007;20:291-307.
2. Gupta A, Gupta A, Jain K, Gupta S. Noise Pollution and impact on children health. The Indian Journal of Pediatrics. 2018;85(4):300-306.
3. Stansfeld S, Clark Ch. Health effects of noise exposure in children. Curr Envir Health Rpt. 2015;2:171-178.
4. Babisch W. The noise/stress concept, risk assessment and reseach needs. Noise Health. 2002;4:1-11.
5. Evans GW, Bullinger M, Hygge S. Chronic noise exposure and physiological response: A prospective study of children living under environmental stress. Psychol Sci. 1998;9(1):75-77.
6. Munzel T, Gori T, Babisch W, et al. Cardiovascular effects of environmental noise exposure. Eur HEart J. 2014; 356:829-836.
7. Paunovic K, stansfeld S, Clark C, et al. Epidemiological studines on noise and blood pressure in children: observations and suggestions. Environ Int. 2011; 37:1030-1041.
8. Van Kempen EE, van Kamp I, Stellato RK, et al. Children‘s annoyance reactions to aircraft and road trafic noise. J Acoust Soc Am. 2009;125(2): 895-904.
9. Seabi J. An epidemiological prospective study of children‘s health and annoyance reactions to aircraft noise exposure in South Africa. Int J Environ Res Public Health. 2013; 10(7):2760-2777.
10. Babisch W, Schulz C, Seiwert M, et al. Noise annoyance as reported by 8- to 14-year –old children Environ Behav. 2012;44:68-86.
11. Pirrera S, De Valck E, Cluydts R. Nocturnal road traffic noise: a review on its assessment and consequences on sleep and health. Environ Int. 2010;36(5):192-498.
12. Ohrstrom E, Hadzibajramovic E, Holmes E, et al. Effects of road traffic noise on sleep: studines on children and adults. J Environ Psychol. 2006;26:116-126.
13. Dzhambov A, Tilov B, Markevych I, Dimitrova D. Residential road traffic noise and general mental health in youth: The role of noise annoyance, neighborhood restorative quality, physical activity, and social cohesion as potential mediators. Environ Int. 2017;109:1-9.
14. Dreger S, Meyer N, Fromme H, et al. Environmental noise and incident mental health problems: A prospective cohort study among school children in Germany. Environ Res. 2015;143:49-54.
15. Tiesler CMT, Birk M, Thiering E, et al. Exposure to road traffic noise and children’s behavioural problems and sleep disturbance: Results from the GINIplus and LISAplus studies. Environ Res. 2013;123:1-8.
16. Pujol S, Levain J-P, Houot H, et al. Association between Ambient Noise Exposure and School Performance of Children Living in An Urban Area: A Cross-Sectional Population-Based Study. J Urban Heal. 2014;91(2):256-271.
17. Klatte M, Spilski J, Mayerl J, Möhler U, Lachmann T, Bergström K. Effects of Aircraft Noise on Reading and Quality of Life in Primary School Children in Germany: Results From the NORAH Study. Environ Behav. 2017;49(4):390-424.
18. Belojevic G, Evans GW, Paunovic K, Jakovljevic B. Traffic noise and executive functioning in urban primary school children: The moderating role of gender. J Environ Psychol. 2012;32(4):337-341.
19. Lercher P, Evans GW, Meis M, Kofler WW. Ambient neighbourhood noise and children’s mental health. Occup Environ Med. 2002;59(6):380-386.
20. Crombie R, Clark C, Stansfeld SA. Environmental noise exposure, early biological risk and mental health in nine to ten year old children: a cross-sectional field study. Environ Heal. 2011;10:8.
21. Stansfeld S., Clark Ch, Cameron RM, et al. Aircraft and road traffic noise exposure and children’s mental health. J Environ Psychol. 2009;29(2):203-207.