Elektroforezė

Tai – metodas, kuris remiasi baltymų judėjimo greičio skirtumais elektriniame lauke, tai priklauso nuo tirpalo pH – joninės jėgos. Jų judėjimo greitis yra proporcingas baltymų bendram krūviui. Baltymai, turintys bendrą neigiamą krūvį, juda anodo (+) link, o teigiamą krūvį turintys – katodo (–) link. Elektroforezė atliekama naudojant įvairius nešiklius: popierių, membraną, krakmolo gelį, poliakrilamido gelį, agarą ir kt. Skirtingai nuo elektroforezės popieriuje, kai baltymo judėjimo greitis proporcingas tik jų bendram krūviui, poliakrilamido gelyje baltymų judėjimo greitis proporcingas jų molekulinei masei. Skiriamoji geba poliakrilamido gelyje yra didesnė negu popieriuje. Norint nustatyti baltymo frakcijas, popieriaus arba gelio juostos nudažomos. Dažniausiai tam naudojamas bromfenolio mėlynasis, amido juodasis 10B ir kt. Nusidažymo intensyvumas, tuo pačiu ir kiekvienas baltymo frakcijos santykinis kiekis nustatomas densitometru.

Šiuo metu baltymų elektroforezės metodai yra labai ištobulėję: yra gelelektroforezė, imunoelekroforezė, pulsuojančio lauko elektroforezė, kapiliarinė elektroforezė ir kt.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė