Hemoragija

Tai – kraujo išsiliejimas dėl kraujagyslės sienos trūkio ar padidėjusio laidumo. Kapiliarinį kraujavimą gali sukelti kraujo sąstovis kapiliaruose arba nedidelės pažaidos. Tai – daugelio klinikinių sutrikimų pasekmė, kuri vadinama hemoragine diateze. Arterijų ar venų trūkiai atsiranda dėl kraujagyslių sienos pažaidų – traumų, aterosklerozės, padidėjusio kraujo spaudimo, navikų sukeltos kraujagyslių sienelės erozijos ir kt. Kraujavimas yra išorinis arba vidinis. Vidinė hemoragija atsiranda išsiliejusiam kraujui liekant audinio arba organo viduje. Tokia hemoragija dar vadinama hematoma. Hematomos būna ir mažos, ir labai didelės (būna ir mirties priežastis), pvz., kraujo išsiliejimas į smegenis. Smulkios 1–2 mm hematomos odoje, gleivinėse arba seroziniuose dangaluose yra vadinamos petechijomis. Jos atsiranda padidėjus kraujagyslių sienų laidumui, sumažėjus trombocitų skaičiui arba pakitus trombocitų funkcijai. Dauginės petechijos yra vadinamos purpura. Purpuros atsiradimo priežastys yra tos pačios kaip ir petechijų, be to jos atsiranda kaip sumušimų, vaskulitų arba kraujagyslių trapumo pasekmė. Trūkus kraujagyslėms, kraujas kaupiasi ir organizmo ertmėse. Klinikinė hemoragijų pasekmė priklauso nuo ištekėjusio kraujo tūrio ir kraujavimo greičio. Jei greitai prarandamas didelis kraujo kiekis, atsiranda hemoraginis (hipovoleminis) šokas. Hemoragijų klinikinė eiga taip pat priklauso nuo kraujavimo vietos: kraujavimas dėl nedidelės minkštų audinių traumos nėra pavojingas, bet tokio paties intensyvumo kraujavimas, trūkus smegenų arteriolei, gali baigtis ligonio mirtimi dėl komplikacijų.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė