Makrofagai

Tai yra didieji (14–20 µm) daugiabranduoliai fagocitai, aptinkami beveik visuose organuose. Jie yra mezenchiminės kilmės ląstelės, gebančios aktyviai suimti ir suvirškinti bakterijas, žuvusių ląstelių liekanas ir kitas organizmui svetimas ir toksines daleles. Jie turi pseudopodijas, o citoplazmoje daug lizosomų. Morfologija priklauso nuo vietos. Jų yra kraujyje (monocitai), jungiamajame audinyje (histiocitai), kraujodaros organuose, kepenyse (Kupferio ląstelės), plaučių alveolių ląstelėse (plaučių makrofagai), taip pat pleuroje ir pilvaplėvėje. Jie susidaro kaulų čiulpuose iš kamieninės kraujodaros ląstelių, pereidami monoblasto, promonocito, monocito stadijas. Visa makrofagų įvairovė sujungiama į vienbranduolių fagocitų sistemą. Jie aktyviai fagocituoja ir ardo antigenus. Svarbiausios makrofagų (įskaitant ir jų pirmtakus – monocitus) funkcijos: 1) įsiurbia antigeną, suvirškina ir apdoroja imunokompetentinius limfocitus; 2) perneša antigenus į antrinius limfoidinius organus; 3) dalyvauja jungiantis B ir T limfocitams, sintetina antikūnus; 4) sujungdami citofilinius antikūnus, padidina fagocitozės atrankumą ir veiksmingumą; 5) veikiant limfokinams, aktyvėja ir įsitraukia į apsaugos procesus. Makrofagai yra savotiški antigenų kaupikliai organizme. Antigenai, sąveikaudami su makrofagų membranų receptoriais, aktyvina lizosomų fermentus ir DNR sintezę. Jie yra svarbūs antikūnų sužadinimo metu, čia turi dalyvauti makrofagai, T ir B limfocitai. Antigenas, sujungtas su makrofagų frakcijomis, yra daug imunogeniškesnis nei natūralus. Makrofagai, turintys antigeną, iš pradžių reaguoja su T ląstelėmis, po to įsiterpia B ląstelės. Šios 3 ląstelės sąveikauja tarpusavyje, dalyvaujant tirpiesiems veiksniams, kuriuos išskiria tos ląstelės po skatinimo antigenu. Makrofagų imunologinės informacijos perdavimas limfocitui vyksta per tiesioginį sąlytį. Prie limfocito prilimpa makrofagas, iš kurio susidaręs iškilimas susilieja su limfocito išauga. Tada makrofagas išskiria daugybę nespecifinių imuniteto veiksnių: transferiną, komplementą, lizocimą, interferono pirogenus ir kt., pasižyminčių antibakteriniu poveikiu.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė