Melaninas

Tai yra juodo ir tamsiai rudo pigmentų bendrinis pavadinimas. Jų esama plaukuose, odoje ir tinklainėje, čia sudaro kompleksus su baltymais, taip pat apgamuose, kai kuriuose odos navikuose. Jų molekulės yra sudėtingi polimeriniai kompleksai iš tirozino ir fenilalanino darinių ir baltymų. Stuburinių organizme susidaro melanocituose ir melanoforuose (melanosomų užpilde (matrikse), katalizuojant tirozinazei, esančiai mitochondrijose. Kartu su karotinoidais, pterinais ir kt. dalyvauja prisitaikant prie šviesos. Melaninas saugo šiltakraujus nuo šviesos poveikio, dalyvauja reguliuojant kūno temperatūrą. Jo daugiau susidaro odoje, veikiant ultravioletinei spinduliuotei (nudegimas, strazdanos). Melaninai kaupiasi specialiose ląstelėse melanoforuose. Ląstelės, gaminančios melaninus, gali skatinti navikus – melanomas. Nutrūkus melanino sintezei, plaukai pražyla. Melanino sintezė susijusi su endokrininių liaukų veikla. Todėl sutrikus jų veiklai (Adisono liga, hipertiroidizmas, hipopituitarizmas), taip pat nėštumo metu pakinta odos pigmentacija. Melanino susidarymą reguliuoja α- ir β-melanotropinai, taip pat skydliaukės, steroidiniai ir lytiniai hormonai ir kiti. Jų sintezę gali aktyvinti ir rentgeno spinduliuotė, arsenas, sidabras, bismutas per difenoloksidazinę reakciją. Kai nevyksta normali pigmentacija odoje, tinklainėje formuojasi albinizmas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė