Mikroelementai

Tai yra cheminiai elementai organizmuose, jie būtini normaliai gyvybinei veiklai. Jų koncentracija yra tūkstantosios procento dalys ir mažesnė. Daugiau kaip 30 jų yra metalai (Al, Fe, Cu, Mn, Zn, Mo, Co, Ni, Sr ir kiti) ir nemetalai (J, Se, Br, F, As). Mikroelementų žmogus gauna su vandeniu ir maistu. Audiniuose kaupiasi tie mikroelementai, kurie supančioje aplinkoje yra vandenyje tirpios formos. Organizme jie labai įvairūs: žinoma apie 200 metalofermentų, kuriuose metalai yra kaip kofaktoriai (Zn – karboanhidrazėje, Mn – arginazėje), vitaminų (Co – vitamine B₁₂), hormonų (J – tiroksine, Zn ir Co – insuline), kvėpavimo pigmentų (Fe – hemoglobine). Mikroelementai įeina į biologiškai aktyvių junginių sudėtį, atitinkamas medžiagų apykaitos grandines. Kai kurie iš jų veikia augimą (Mn, Zn, J – gyvūnų, Br, Mn, Zn, Cu – augalų), dauginimąsi (Mn, Zn – gyvūnų, Mn, Cu, Mo – augalų), kraujodarą (Fe, Cu, Co), audinių kvėpavimą (Cu, Zn) ir t. t. Biogeniniams cheminiams elementams priklauso deguonis, anglis, vandenilis, azotas, kalcis, fosforas, kalis, siera, chloras, natris, magnis, geležis, cinkas, varis, jodas, fluoras, manganas, molibdenas, kobaltas, vanadis ir selenas. Deguonis, anglis, vandenilis, azotas, kalcis ir fosforas sudaro pagrindinę gyvosios medžiagos masę. Gyvybiškai būtinų elementų grupei priklauso Fe, Cu, Zn, J, Mn, Co, Zn, Mo, Se, Cr, Ni, Sn, Si, F ir V. Biologinis tam tikro elemento poveikis dažnai priklauso ir nuo kitų elementų. Mikroelementų kiekybiniai pokyčiai organizme, susijęs su trūkumu arba pertekliumi dirvožemyje, sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė