Organelė (organoidas)
Tai yra ląstelės viduje membrana, apibrėžta struktūra, atliekanti tam tikras gyvybiškai svarbias funkcijas. Ląstelė yra mažiausia gyvoji sistema. Skirtingai nei organelės, kurios netrukus po išskyrimo iš ląstelės suyra, tam tikros ląstelės gali būti perkeltos iš augalo ar gyvūno organizmo į tinkamą terpę, kurioje jos gali ilgai gyventi, augti ir dalytis (žr. Ląstelių kultūra). Kiekvienos ląstelės pagrindinės dalys yra šios: apvalkalėlis, citoplazma ir branduolys. Citoplazmoje (pusiau skystoje vidinėje ląstelės terpėje) išsidėsčiusios smulkiausios struktūros – organelės: mitochondrijos, chloroplastai, endoplazminis tinklas, Goldžio kompleksas, lizosomos, peroksisomos, pernašos pūslelės, vakuolės. Ląstelių organelės, panašiai kaip ir kūno organai, atlieka tam tikras gyvybinės veiklos funkcijas. Be šių organelių, yra ir kitų, kurios būna tik gyvūninėse ar augalinėse ląstelėse. Mitochondrijų svarbiausia funkcija yra energijos transformacija. Jose vyksta baigiamasis oksidacinės medžiagų apykaitos etapas, kurio metu išsiskirianti energija naudojama ATP sintezei. Be to, mitochondrijose vyksta tam tikros karbamido, hemo, steroidinių hormonų sintezės reakcijos. Chloroplastų yra augaluose ir dumbliuose. Chloroplastai gerokai didesni už augalų mitochondrijas. Tai yra plastidžių rūšis, kuriose vyksta fotosintezė. Be chloroplastų, augalų ląstelėse yra plastidžių, kuriose kaupiami raudoni ar geltoni pigmentai, taip pat maisto atsargos. Pavyzdžiui, bulvėse yra daugybė krakmolo pripildytų plastidžių (amiloplastų). Endoplazminiame tinkle (ET) vyksta ląstelės sudėtinių lipidų ir baltymų sintezė, detoksikacijos reakcijos. Goldžio komplekse rūšiuojamos, modifikuojamos ir skirstomos ET pagamintos medžiagos. Lizosomos – pūslelės, kuriose vyksta hidrolizinis medžiagų skaidymas. Jų membrana tam tikras medžiagas skaidančius fermentus skiria nuo ląstelės turinio. Augaluose lizosomų funkcijas atlieka centrinė vakuolė. Peroksisomose oksiduojamos medžiagos, susidarant ar dalyvaujant vandenilio peroksidui H202. Pernašos pūslelės perneša medžiagas tarp membraninių ląstelės struktūrų. Pavyzdžiui, neuronuose nervinį impulsą perduodančios medžiagos saugomos pūslelėse, kurių turinys, atsklidus sužadinimo signalui, patenka į ląstelės išorę (sinapsinį plyšį). Vakuolės augalų ląstelėse gali būti gana didelės. Viena didelė vakuolė gali užimti didžiąją ląstelės tūrio dalį. Jos atlieka kaupimo, medžiagų saugojimo funkcijas, lemia augalų turgorą ir augimą. Organelės gali užimti pusę tipiškos eukariotų ląstelės tūrio. „Skystoji“ ląstelės dalis, nepripildyta membranas turinčių organelių, vadinama citozoliu. Citozolis yra koncentruotas koloidinis tam tikrų medžiagų tirpalas, kuriam būdinga skystųjų kristalų būsena. Vidinės eukariotų ląstelės membranos sudaro susijungiantį tinklą, kuriuo medžiagos gali būti pernešamos iš vienos ląstelės dalies į kitą. Medžiagos nuolat pernešamos iš ląstelės vidaus į išorę ir atvirkščiai.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė