Plaučiai

Kvėpavimo sistemos organas, išsidėstęs krūtinės ląstoje ir užimantis didesnę jos dalį. Vieną nuo kito plaučius skiria tarpuplautis. Kiekvieną plautį gaubia visceralinė krūtinplėvė. Su tarpuplaučiu plaučiai jungiasi šaknimis. Plaučių audinį sudaro bronchai ir respiracinis audinys. Į kiekvieną plaučių skiltį patenka po vieną antros eilės bronchą. Skiltyje jau trečios eilės bronchai šakojasi ir sudaro plaučių segmentus. Bronchai smulkėja, jų spindis mažėja, bet bendras skersmuo didėja, todėl oro srovės greitis juose mažesnis nei stambiuose bronchuose.

Bronchų segmento bronchai šakojasi į įvairaus skersmens bronchus, kol skiltinė bronchiolė pereina į skilteles. Kiekviename plaučių segmente yra 30–60 skiltelių. Plaučių skiltelėje galinė bronchiolė pereina į 1–3 respiracines bronchioles, o šios – į 2–11 alveolinių takų, iš kurių išeina alveoliniai maišeliai ir alveolės. Alveolės yra atvirų pūslelių formos, 0,1–0,2 mm skersmens. Plaučių alveolės viena nuo kitos skiriasi labai plona pertvara. Suaugusio žmogaus plaučiuose yra apie 300 mln alveolių, sudarančių apie 90 m² kvėpavimo paviršių. Alveolių siena sudaryta iš vienasluoksnio plokščiojo epitelinio ir jungiamojo audinio su kapiliarais.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė