Proinsulinas

Yra insulino pirmtakas, kurį sintetina tik kasos Langerhanso salelių b ląstelės. Jis susidaro iš preproinsulino (M 11 500). Jo polipeptidinėje grandinėje yra signalinis fragmentas iš 23 aminorūgščių liekanų. Jis padeda preproinsuliną nukreipti į endoplazminio tinklo cisternas, kuriose, katalizuojant proteazėms, jis atskeliamas – preproinsulinas virsta proinsulinu (M 9000). Proinsulino molekulėje skiriamos šios dalys: B grandinė, C peptidas, A grandinė. Proinsulino virsmas insulinu vyksta Goldžio (Golgi) komplekso sekrecinėse pūslelėse. Jose proteazės (jų poveikis panašus į tripsino ir karboksipeptidazės B poveikį) iš abiejų C peptido pusių proinsulino molekulėje atskelia po dipeptidą Arg31 – Arg32 N-gale (nuo B grandinės) ir Lys64 – Arg65 C-gale (nuo A grandinės). Atskilus C peptidui, apie 95 proc. proinsulino virsta insulinu. Insulinas, proinsulinas ir C peptidas skiriasi biologiniu aktyvumu ir veikimo pusperiodžiu. Aktyviausias yra insulinas. Proinsulino aktyvumas sudaro tik 5 proc. insulino aktyvumo. Insulino veikimo pusperiodis – 3–10 min., proinsulino – 20–30 min.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė