Skausmas

Tai jutimas, atsirandantis pažeidus audinius ir sukeliantis apsaugines reakcijas. Skausmo receptoriai, t. y. nociceptoriai, yra skausmui jautrios laisvosios nervinės galūnės. Jų yra visur daug, išskyrus galvos smegenų audinį ir kepenų parenchimą. Nociceptoriai nėra specifiški vienam dirgikliui, juos gali aktyvinti mechaniniai, cheminiai ir temperatūros dirgikliai. Nociceptorius dirgina skausmą sukeliančios cheminės medžiagos, kurios išsiskiria pažeidus audinius. Tai bradikininas, seratoninas, histaminas, prostaglandinai ir kt.

Kūno skausmas taip skirstomas:

– paviršinis, atsirandantis odoje;

– gilusis, kylantis iš raumenų, sąnarių, kaulų.

Paviršinis skausmas yra aštrus, jo vieta yra aiškiai jaučiama, jis į centrinę nervų sistemą plinta trečios grupės skaidulomis. Gilusis kūno skausmas ir vidaus organų skausmas yra buko pobūdžio, tiksliai nenusakomos vietos, plinta lėtomis ketvirtos grupės skaidulomis.

Ilgalaikis skausmas sukelia fiziologinių parametrų pokyčius: kinta kraujospūdis, širdies ritmas, hormonų koncentracija ir kiti parametrai.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė