Stabligė

Ūminė infekcinė liga, kurią sukelia anaerobinė lazdelė Clostridium tetani, esanti gyvulių mėšlu užterštame dirvožemyje. Patekusi į žaizdą išskiria specifiškai veikiančius toksinus, kurie paveikia nugaros ir pailgąsias smegenis. Prasideda skersaruožių raumenų traukuliai. Ligos inkubacinis laikotarpis – 1–21 dienų, dažniausiai 6–14 dienų. Užsikrečiama per nešvariu daiktu durtas žaizdas, kuriose ligos sukėlėjui susidaro anaerobinės sąlygos. Taip pat per dideles nešvarias žaizdas po traumų, atvirų kaulų lūžių, nudegimų, abortų, nušalimų, operacijų. Ligoniui gali pakilti temperatūra, skauda galvą, prakaituoja, greitai pavargsta, būna ryškūs sausgyslių refleksai ir prasideda traukuliai. Būdingas trizmas – kramtomųjų raumenų spazmai, kai neįmanoma praverti burnos; veido grimasos.

Profilaktiškai yra vakcinos nuo stabligės. Liga yra reta, bet pavojinga.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė