Tirozinas

Tirozinas – aromatinė aminorūgštis, viena iš dvidešimties aminorūgščių, kurių reikia baltymų sintezei. Ji susidaro iš fenilalanino ir kitų aminorūgščių. Tirozinas dalyvauja adrenalino, noradrenalino, serotonino ir dopamino sintezėje. Norint, kad būtų tinkamai panaudotas smegenyse tirozinas, jo apykaitai reikia vitamino B₆ (piridoksino) ir folio rūgšties. Tirozinas naudojamas baltymų, katecholaminų, skydliaukės hormonų, melaninų sintezei ir gali suskilti iki galutinių apykaitos produktų CO₂, H₂O, NH⁺ ir energijos. Tarp tirozino ir α-ketonorūgšties įvyksta peramininimo reakcija, susidaręs p-hidroksifenilpiruvatas reaguoja su O₂, susidaro homogentizatas. Toliau aromatinį homogentizato žiedą suardo molekulinis deguonis, susidarant maleilacetoacetatui. Jis izomerizuoja į fumarilacetoacetatą, kuris hidrolizuojamas į fumaratą ir acetoacetatą. Tirozinas pasižymi nuotaiką gerinančiomis, antidepresinėmis savybėmis. Jis veikia kaip adaptogenas – gerina organizmo prisitaikymą įtampos reakcijų metu, mažina neigiamą įtampos poveikį, slopina apetitą. Tirozinas dalyvauja enkefalinų – skausmą mažinančių medžiagų sintezėje. Jo vartojama kaip neuromediatoriaus L-dopa sintezės skatiklio, sergant Parkinsono liga. Kaip antidepresinė medžiaga tirozinas vartojamas kartu su triptofanu ir imipraminu. Šios aminorūgšties yra sojos produktuose, vištienoje, kalakutienoje, žuvyje, bananuose, piene, sūryje, sezamo sėklose, avižų dribsniuose. Trūkstant tirozino, sumažėja baltymų sintezė, padidėja nuovargis, atsiranda depresijos požymių, sutrinka kepenų veikla, sumažėja skydliaukės aktyvumas. Labai ryškus tirozino trūkumas gali būti, sergant genetine liga – fenilketonurija, kurios metu organizmas negali metabolizuoti aminorūgšties fenilalanino, todėl ją reikia pašalinti iš mitybos. Jei nėra fenilalanino, negali susidaryti ir tirozino.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė