Ligonis ne vaikšto, o „slankioja”

Terminas „slankiojimas“ dažnai vartojamas apibūdinti ligonio judėjimo būdą, kai jis nesugeba laisvai vaikščioti, tačiau juda aplink išsitiesęs ar remiasi į paviršius. Tai gali būti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip raumenų silpnumas, skausmas, neurologiniai sutrikimai ar trauma. Slankiojantis judėjimas gali būti pavojingas, nes jis gali didinti griuvimo riziką ir sukelti papildomų sužalojimų.

Tokie pacientai dažnai reikalauja papildomos pagalbos, kad galėtų saugiai judėti. Slankiojimas gali būti laikinas, pavyzdžiui, po operacijos, arba ilgalaikis, jei liga yra lėtinė. Svarbu, kad slankiojantys ligoniai būtų stebimi ir, jei reikia, jiems būtų suteikta reabilitacija. Teisingas požiūris ir tinkama priežiūra gali padėti pagerinti jų mobilumą ir gyvenimo kokybę. Pasirūpinimas, kad ligonis gautų reikiamą paramą, yra esminis siekiant užtikrinti jo saugumą ir gerovę.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas | Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas