Niurnėjimas

Niurnėjimas, dar žinomas kaip Niurnbergo procesai, yra teisiniai procesai, vykę po Antrojo pasaulinio karo, skirti nacių karo nusikaltėliams teisti. Šie procesai prasidėjo 1945 metų lapkritį ir tęsėsi iki 1946 metų spalio. Pagrindinis jų tikslas buvo užtikrinti, kad asmenys, atsakingi už karo nusikaltimus, žmogaus teisių pažeidimus ir genocidą, būtų patraukti atsakomybėn. Niurnėjimo teismuose buvo nagrinėjamos įvairios bylos, įskaitant žymiausių nacių lyderių, tokių kaip Hermann Göring, atvejus.

Teismai ne tik atskleidė nacių režimo brutalumą, bet ir padėjo sukurti tarptautinės teisės principus, įskaitant nusikaltimų prieš žmoniją ir genocido sąvokas. Niurnėjimo procesai tapo simboliu kovos už teisingumą ir žmogaus teises, taip pat įkvėpė vėlesnius tarptautinius tribunolus. Jie parodė, kad net galingiausi lyderiai gali būti patraukti atsakomybėn už savo veiksmus.

Šaltinis | Autorius Gydytojas Nikas Samuolis, rezenzavo Prof. Virginijus Šapoka |Vilniaus Universitetas | Medicinos fakultetas | Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikos vadovas