Alergija vakcinoms: naujausios Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos rekomendacijos

Pasaulyje vakcinomis valdomos 28 infekcijos. Lietuvoje pagal galiojantį Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių valstybės lėšomis skiepijami naujagimiai, kūdikiai ir vaikai nuo 12 infekcijų – tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, Haemophillus influenzae B tipo, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės infekcijos, žmogaus papilomos viruso infekcijos. Visuotinis skiepijimas sergamumą užkrečiamosiomis ligomis leido sumažinti daugiau nei 95 proc. Skiepijant pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, iki 2009 metų skiepijimų apimtys buvo pakankamos: 94–99 proc. paskiepytų įvairiose amžiaus grupėse (pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, siektinas rodiklis yra 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų). Tačiau nuo 2009 iki 2012 metų buvo stebimas skiepijimo apimčių mažėjimas [1].

Reaguodami į visuomenėje plintančią skiepų baimę, apžvelgsime naujausius literatūros duomenis ir tarptautinius sutarimus alergijos skiepams klausimu.

Nepageidaujama reakcija į vakciną (NRV) – laikinas ar pastovus sveikatos būklės sutrikimas, sukeliantis fizinių požymių, simptomų ir (ar) laboratorinių rodiklių pokyčius, prasidedančius po imunoprofilaktikos, ir, manoma, jos nulemtas [2]. PSO NRV apibrėžia kaip nenorimą, nepageidaujamą organizmo atsaką į vakciną, kai ji buvo pagaminta ir panaudota tinkamai. PSO reakcijas skirsto į sunkias, lengvas ar sunkias, kurios pasireiškia kartu su lengvomis reakcijomis. Sunkiomis vadinamos tokios NRV, kurios:

• baigiasi mirtimi;
• yra pavojus gyvybei;
• dėl kurios reikėjo gydyti, hospitalizuoti arba pratęsti gydymą ligoninėje;
• sukelia nuolatinę arba pastebimą negalią, nedarbingumą arba apsigimimą [3].

                      Alerginės reakcijos į vakcinas sudaro nedidelę dalį vakcinų sukeltų nepageidaujamų reakcijų. Alerginės reakcijos pasireiškia į 1 iš 50 000–1 000 000 skiepų, gyvybei pavojingos anafilaksinės reakcijos pasireiškia į 1 iš 100 000–1 000 000 dažniausiai naudojamų vakcinų suleidimų [4]. Reakcijų dažnio variacija labai didelė, nes dažnai apie reakcijas nėra tinkamai pranešama atsakingoms institucijoms. Lietuvoje 2016 metais iš viso įskiepytos 772 065 vakcinų dozės, o NRV po įskiepytų vakcinų registruoti tik 73 atvejai [1]. Informuoti apie NRV turi teisę pacientas, paciento šeimos nariai, globėjai, sveikatos priežiūros specialistas, farmacininkas. Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą pacientas, paciento tėvai, globėjai ar sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai (šeimos gydytojas, pediatras) ir farmacininkas, pastebėjęs NRV skubiai užpildo pranešimo formą ir siunčia ją Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrui ir Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai [5]. Lietuvoje 2016 metais daugiausiai visų registruotų NRV buvo dėl tuberkuliozės (BCG) vakcinos, sukėlusios limfadenitą.

Apibendrinant galima teigti, kad:

• alerginės reakcijos į vakcinas yra retos;
• alergines reakcijas į vakcinas dažniausiai sukelia pridėtiniai, o ne pagrindiniai veiklieji vakcinų komponentai;
• alerginės reakcijos į vakcinas gali skirtis pasireiškimo greičiu (greitosios, lėtosios), sunkumu (lengvos, sunkios);
• skiepijant alergišką asmenį, svarbu žinoti visas vakcinos sudėtines dalis ir galimų reakcijų riziką;
• prieš skiepijant asmenį, kuris yra patyręs NRV, įvertinus patirtų reakcijų pobūdį, gali būti reikalingas ištyrimas dėl padidėjusio jautrumo vakcinai ir jos komponentams...

Literatūra:

1. Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2016 m. apžvalga. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Vilnius, 2017. [žiūrėta 2018 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ulac.lt/uploads/downloads/leidiniai/Sergamumo_apzvalga_2016.pdf.
2. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 673 „Dėl privalomojo epidemiologinio registravimo, privalomojo informacijos apie epidemiologinio registravimo objektus turinio ir informacijos privalomojo perdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 12-444).
3. Vaccine reactions. World Health Organization. Geneva, 2018. [žiūrėta 2018 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internetą: https://vaccine-safetytraining.org/vaccine-reactions.html.
4. Dreskin SC, Halsey NA, Kelso JM, et al. International Consensus (ICON): allergic reactions to vaccines. The World Allergy Organization Journal. 2016;9:32-53.
5. Informacija apie nepageidaujamą reakciją į skiepą. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. [žiūrėta 2018 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ulac.lt/uploads/downloads/Informacija 20apie 20nepageidaujamą 20reakciją 20į 20skiepą_2016_11_16.pdf.
6. Nepageidaujamų reakcijų į vakcinas situacijos apžvalga Lietuvoje 2016 m. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Vilnius, 2017. [žiūrėta 2018 m. kovo 27 d.]. Prieiga per internetą: https://www.ulac.lt/uploads/downloads/NRV_2016.pdf.
7. Nilsson L, Brockow K, Alm J, et al. Vaccination and allergy: EAACI position paper, practical aspects. Pediatr Allergy Immunol. 2017;28:628–640.
8. Simons FE, Ardusso LR, Bilò MB, et al. World allergy organization guidelines for the assessment and management of anaphylaxis. World Allergy Organ J. 2011;4:13-37.
9. Chung EH. Vaccine allergies. Clin Exp Vaccine Res. 2014;3:50-57.

Gyd. alergologė ir klinikinė imunologė Rūta Vėbrienė

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Klinikinės medicinos instituto Krūtinės ligų, imunologijos ir alergologijos klinika

Plačiau skaitykite žurnalo "Internistas" priede "Alergija. Astma. Imunologija", 2018.