Balzaminė ladano derva – saugi alternatyva uždegimui gydyti. Tūkstantmečių patirtis

Parengė gyd. Jonas Kastys

Įvadas
Vaistai, mažinantys skausmą ir uždegimą, medicinos praktikoje naudojami dažniausiai. Paulo A. Schmelterio ir bendraautorių duomenimis (2015 metai), jau nuo 1970 metų nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) buvo vieni dažniausiai vartojamų vaistų Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV). Daugiau nei 70 mln. išrašytų receptų skiriami NVNU, o per metus parduodama daugiau nei 30 mlrd. nereceptinių NVNU (1).
Nors ir labai populiarūs, NVNU sukelia nepageidaujamų reakcijų, ypač ilgiau ar dažniau vartojami gali dirginti virškinimo traktą, sukelti skrandžio ar žarnyno opų, kraujavimą, didinti trombozių, miokardo infarkto riziką, bloginti inkstų veiklą. Nieko nuostabaus,  kad ir gydytojai, ir pacientai ieško alternatyvių uždegimo gydymo priemonių, kurios būtų saugios ir veiksmingos. Kaip dažnai būna, ieškant efektyvių alternatyvų, atsigręžiama į laiko ir gydomosios praktikos patikrintą liaudies medicinos tradiciją. Viena jų – ladano derva.
Vakarietiškoji medicina neseniai iš naujo atrado ladaną ir dabar aktyviai tyrinėja jos poveikį lėtiniam uždegimui, navikams ir galimybę naudoti jį kaip kortizono pakaitalą (2–4).
Ladanas (frankincensas) – aromatinė derva, gaunama iš burserinių šeimos augalų bosvelijų. Ištisus tūkstantmečius ši derva vertinta kaip veiksminga gydomoji priemonė. Tai rodo seniausias rašytinis dokumentas – egiptiečių Eberso papirusas (5). Ladaną, arba frankincensą, egiptiečiai naudojo žaizdoms gydyti, vėliau ši derva iš Afrikos atkeliavo į Europą.
Antikos laikais ladanas minimas beveik visų didžiųjų to laikotarpio gydytojų, natūraliosios medicinos žinovų ir botanikų raštuose. Hipokratas šią medžiagą priskiria prie dažniausiai minimų ir rekomenduojamų gydomųjų priemonių. Manoma, kad Hipokratas naudojo ladaną ginekologinėms ligoms, opoms gydyti, žaizdoms valyti (6–9).
Viduramžių Europoje ladaną gydymui itin rekomendavo abatė Hildegard von Bingen ir gydytojas Paracelsas.
Daugiau nei 5000 metų ladano, kaip vaisto, buvo skiriama įvairiomis formomis – miltelių, aliejaus, kremų ar tepalo. Ladanas buvo vartojamas nuo tiek daug sveikatos problemų, kad jį galima buvo vadinti vaistu nuo visų ligų.
Indijos ajurvedinėje medicinoje daugelį šimtmečių uždegiminėms ligoms gydyti naudojama ladano derva, išgaunama iš tam tikros rūšies balzaminių medžių bosvelijų. Naujausiais tyrimais patikimai įrodytas ladano dervos (Olibanum) uždegimą slopinantis veikimas, daugeliu atvejų prilygstantis NVNU ar net gliukokortikoidų veiksmingumui (2–4, 10, 11).
Indijos liaudies medicinos tradicijoje ladano derva daug amžių sėkmingai naudojama reumatui, kitoms uždegiminėms sąnarių, virškinimo trakto, odos ligoms, žvynelinei ir kitoms ligoms gydyti (12, 13).
Ladano derva išgaunama iš įvairių balzaminių medžių rūšių, augančių Indijoje, Pietų Arabijoje, Rytų Afrikoje ir kt. Kovą–balandį medyje padaromos įpjovos, iš kurių po kelių dienų ima sunktis pieno baltumo lipnus skystis (sakoma, kad medis ašaroja). Po 3 savaičių sukietėjusi derva nukrapštoma ir naudojama vaistams gaminti. Per sezoną vienas medis duoda 3–10 kg dervos. Ladano dervą galima rinkti tik 3 metus iš eilės, po to reikalinga ilgametė pertrauka, kad medis atgautų jėgas. Ladano dervos derlius ribotas, todėl ji brangi.
Ladano dervos pagrindą (65 proc.) sudaro vadinamosios bosvelinės (balzaminės) rūgštys, jų nustatyta ne mažiau kaip 5, labiausiai ištyrinėta beta AKBA rūgštis (acetil-11-keto-beta-bosvelijos rūgštis). Be bosvelinių rūgščių, ladano dervoje yra incensolio acetato (afrikinių sakų), lupano, tirukalo, robūro, ursolo rūgščių ir kitų organinių medžiagų. Nustatyta, kad ladano dervos farmakologinis poveikis pasireiškia kompleksiškai veikiant visoms joje esančioms medžiagoms, bosvelinėms ir nebosvelinėms rūgštims. Ladano derva uždegimą slopina kitaip nei įprastiniai vaistai nuo uždegimo, todėl yra saugi ir gerai toleruojama (4, 10, 11, 14, 15).

Poveikis
Ladano dervoje esančios bosvelinės ir nebosvelinės rūgštys mažina uždegimą, slopindamos citokinus (TNF-alfa), proteazes (katepsiną G), leukotrienus, transkripcijos faktorių NF-kappa B, prostaglandino PGE2 sintezę (10, 13, 14, 16–29). Moksliniais tyrimais nustatyta, kad ladano derva pasižymi  imunomoduliuojamosiomis savybėmis, aktyviai slopina uždegimą, bet nepasižymi analgeziniu veikimu (30).
Ladano dervos poveikis orientuotas į vadinamąjį mažą uždegimą (angl. low-grade inflamation), kuris, kaip nustatyta, yra jungiamoji daugelio reumatinių bei širdies ir kraujagyslių ligų, kaip antai aterosklerozės, insulto, miokardo infarkto, artrito, artrozės ir kitų, patogenezės grandis.
Veikdama per prostaglandinus, citokinus, leukotrienus, CRB, ladano derva naudinga sergant Alzheimerio liga, išsėtine skleroze, autoimuninėmis ligomis, lėtinėms uždegiminėms ligoms, įskaitant reumatoidinį artritą, bronchų astmą, osteoartritą, opinį kolitą, Crohno ligą ir kt. (10, 12, 13, 31–33).
Ladano dervos farmakologinę naudą lemia jos sudėtyje esančios bosvelinės rūgštys ir jų kiekis, kurie priklauso nuo derliaus surinkimo laiko (sezono), balzaminio medžio rūšies, perdirbimo technologijos. Tyrimų duomenimis, afrikinės bosvelijos derva yra 10-čia veiksnių (ir 10 kartų) efektyvesnė už kitas ladano dervas. Kol kas nėra žinoma, ar ladano derva turi kokių nors pranašumų, palyginti su ekstraktu. Kol nėra ekstraktų standarto, tyrimams naudojama visa ladano derva.
Ladano dervos veiksmingumui reikšmingą įtaką turi mityba: riebus maistas iki 5 kartų gali padidinti bosvelinių rūgščių biologinį pasisavinimą ir kiekį plazmoje (34). Skiriant ladano dervos, stengiamasi pasiekti vadinamąjį terapinio poveikio langą. Bosvelinių rūgščių eliminacijos pusperiodis svyruoja nuo 10 iki 77 val.
Ladano derva originaliomis bosvelinėmis rūgštimis selektyviai ir itin specifiniu būdu blokuoja leukotrienų sintezę – pagrindinį mechanizmą, skatinantį patologines uždegimines organizmo reakcijas (13, 25, 29, 35). Tai leidžia tikėtis, kad ateityje ladano dervos pritaikymo sritis išsiplės, apimdama visas specifiniais uždegimų mechanizmais pasižyminčias ligas.
Ši derva yra sėkmingai taikoma gydant specifiniais uždegimų mechanizmais pasižyminčias ligas, pavyzdžiui, reumatą, artrozę, poliartritą, navikus, opinį kolitą, Crohno ligą, Bechterewo ligą, bronchų astmą, bronchitą, venų uždegimą, psoriazę, neurodermitą, alergijas, išsėtinę sklerozę ir daugelį kitų (36–38).
Pastaraisiais metais moksliniai tyrimai patvirtino, kad ladano derva pasižymi įvairiapusiu klinikiniu poveikiu (28, 31–33, 36, 39–50):
•    mažina uždegimą;
•    apsaugo nuo navikų vystymosi;
•    turi neuroprotekcinių ir antiišeminių savybių;
•    slopina hiperergines imunines reakcijas.
Ladano derva ypač veiksminga gydant ligas, pasireiškiančias uždegimu ir imuninės sistemos hiperaktyvumu (31–33, 36–42, 46–50):
•    reumatoidinį artritą, Bechterewo ligą;
•    žarnyno uždegimo ligas (Crohno ligą, opinį kolitą);
•    imunines ir odos uždegimines ligas (žvynelinę, neurodermitą);
•    bronchų astmą;
•    įvairias alergijas;
•    kai kuriuos navikus (glioblastomą);
•    podagrą;
•    migreną;
•    aterosklerozę;
•    kraujagyslių ligas.
Įsidėmėtina, kad ladano derva nepakeičia NVNU ar gliukokortikoidų, bet, veikdama sinergiškai, padeda sumažinti šių vaistų nuo uždegimo dozę ir padidinti klinikinį efektą, kartu sumažinti nepageidaujamą sintetinių vaistų poveikį ir pagerinti toleravimą (4, 10, 11, 14, 15, 51).
Svarbus ladano dervos pranašumas – saugumas ir labai geras toleravimo profilis. Klinikinė patirtis rodo, kad praktiškai nėra kontraindikacijų vartoti ladano dervą (10).

Klinikiniai tyrimai, dozės ir indikacijos
Ladano dervos dozės parenkamos atsižvelgiant į ligonio nusiskundimus, uždegimo aktyvumą, ligos eigą ir sunkumą.

Žarnyno uždegiminės ligos (Crohno liga ir opinis kolitas)
Luizianos valstijos universiteto Sveikatos mokslų centro (JAV) mokslininkai tyrė, kokie bosvelinių rūgščių poveikio mechanizmai lemia ladano uždegimą slopinantį poveikį gydant opinį kolitą (49).
Tyrimai įrodė ladano dervos (Boswellia serrata) naudą sergant opiniu kolitu. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar pusiau sintetinės formos acetil-11-keto-beta-bosvelinė rūgštis (AKBA) yra stipriausias uždegimą slopinantis dervos komponentas ir ar eksperimentiniuose tyrimuose apsaugo nuo dekstrano natrio sulfato (SPS) sukeliamo žarnyno uždegimo.
Skiriant bosvelinės rūgšties, opinio kolito simptomai reikšmingai susilpnėjo – ligos aktyvumo indeksas (DAI) krito nuo 2,7 iki 0,4. Leukocitų ir trombocitų sukibimas storosios žarnos venulėse, vartojant AKBA, taip pat pastebimai susilpnėjo. Mokslininkų išvadose nurodoma, kad AKBA poveikis gydant opinį kolitą 90 proc. panašus į gliukokortikoidų (49).
Pirmas 8 savaites gydoma afrikinės bosvelijos derva / ladanu: jei ligos simptomai trunka ilgai – geriama po 3 kapsules 3 k./d. (3,6 g).

Smegenų navikai
Mokslininkai nustatė, kad steroidai (kortizonas) yra būtini galvos smegenų navikais sergantiems pacientams edemai kontroliuoti, bet jie gali neigiamai veikti patį chemoterapijos procesą (52).
Bosvelinės rūgštys (ladanas) yra fitoterapinės ir uždegimą slopinančios medžiagos, kurios gali būti alternatyva steroidų preparatams gydant galvos smegenų edemą. Tyrimai parodė, kad mažos bosvelinių rūgščių (mikromolių) koncentracijos citotoksiškai veikia piktybines gliomos ląsteles (39, 52). In situ DNR grandinės žymėjimas ir elektronų mikroskopija rodo, kad bosvelinės rūgštys (ladanas) sukelia ląstelių apoptozę, nesukeldamos nepageidaujamo poveikio, kurį turi cheminiai vaistai (52).
Ladano derva mažina audinių uždegimą, paraudimą, prasiskverbia pro kraujo ir smegenų (hematoencefalinį) barjerą. Vartojant ladano dervą, mažėja naviko srities pabrinkimai (51, 52).

Išsėtinė sklerozė
Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė progresuojanti uždegiminė centrinės nervų sistemos liga, sukelianti demielinizaciją ir neurodegeneraciją. Vienas vyraujančių ligos požymių – kognityvinių (pažintinių) funkcijų sutrikimas, nustatomas 43–70 proc. pacientų. Lengvas ir vidutinio sunkumo kognityvinis sutrikimas dažniausiai ilgai neatpažįstamas, nes nustatomas tik atlikus specialų neuropsichiatrinį tyrimą.
Tyrimai rodo, kad ladano preparatai, turintys uždegimą malšinantį poveikį, gali būti naudingi pacientams, sergantiems išsėtine skleroze, ir pagerinti pažintines funkcijas (31–33). Irane atliktame klinikiniame tyrime dalyvavo 80 pacientų, sergančių atsinaujinančia remituojančia išsėtine skleroze. Vienos grupės pacientai vartojo ladano kapsules (po 300 mg 3 k./d.), kitos grupės – placebą (33).
Jau po 2 mėnesių išryškėjo didesnis bosvelinių rūgščių preparato pranašumas, palyginti su placebu: balzaminių medžių dervos kapsules vartojusių pacientų grupėje per 2 mėnesius reikšmingai (8–13 balų) pagerėjo kognityvinė veikla, įvertinta pagal standartizuotas anketas ir skales: pagal simbolių modalinį testą (SDMT) – 8 balais, pagal Kalifornijos verbalinio mokymosi testą (CVLT) – 13 balų, pagal trumpą vizualinės ir erdvinės atminties testą (BVMT-R) – 7 balais. Bosvelinių rūgščių preparatas labiausiai pagerino vizualinę ir erdvinę atmintį, tačiau patikimos įtakos verbalinei atminčiai ir informacijos apdorojimo greičiui neturėjo.
Vartojusiųjų placebą grupėje pažintinių funkcijų pagerėjimo nenustatyta (33).

Artritas
Osteoartritas yra dažniausia reumatinė liga. Ji pasižymi lėtine progresuojančia eiga, pirmiausia pažeidžia didžiuosius sąnarius (klubo, kelio) arba tuos, kuriems tenka didžiausias krūvis. Osteoartritas standartiškai gydomas NVNU, fizinės medicinos priemonėmis. Ilgalaikis NVNU vartojimas susijęs su didele virškinimo trakto pažeidimų rizika (dispepsija, opos, kraujavimai, perforacijos), inkstų disfunkcija (53, 54), todėl ieškoma efektyvių ir saugesnių osteoartrito gydymo galimybių. Klinikiniai tyrimai įrodė, kad bosvelinių rūgščių preparatas gali efektyviai padėti pacientams, sergantiems osteoartritu, nes pasižymi uždegimą malšinančiu, antiartritiniu ir analgeziniu veikimu (43–45).
Vienas tokių atsitiktinės imties, dvigubai aklų tyrimų buvo atliktas Indijoje. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, sergančių kelio osteoartritu. Pusė jų vartojo aktyvų vaistą (bosvelinių rūgščių preparatą), likusieji – placebą. Tyrimas įrodė bosvelijų dervos preparato efektyvumą ir pranašumą, palyginti su placebu, gydant osteoartritą: ladano preparatą vartojusiems asmenims kliniškai reikšmingai, palyginti su placebu, sumažėjo kelio skausmas ir patinimas, padidėjo sąnario judrumas (fleksija) ir nueinamas atstumas. Radiologinis sąnario vaizdas nepakito. Ladano preparatą tyrimo dalyviai toleravo gerai (44).
Atsitiktinės imties, perspektyviajame, atviro modelio tyrime buvo palygintas ladano dervos ir NVNU valdekoksibo efektyvumas ir saugumas gydant kelio osteoartritą (45). Tyrime dalyvavo 66 pacientai (40–70 metų), sergantys diagnozuotu kelio osteoartritu. Iš jų 33 tiriamieji 6 mėnesius vartojo Boswellia serrata ekstrakto kapsules (333 mg 3 k./d.), likusieji – valdekoksibo po 10 mg/d. Ligos simptomai ir kelio sąnario funkcija buvo įvertinti tyrimo pradžioje ir vėliau kas mėnesį pagal standartizuotą WOMAC skalę.
Nustatyta, kad ladano dervos preparatą vartojusiems pacientams per 6 mėnesius sumažėjo sąnarių skausmas nuo 245,3 balų, skaičiuojant tyrimo pradžioje, iki 82,85 balų po 6 gydymo ladanu mėnesių, sąnarių sąstingis sumažėjo nuo 87,67 iki 30,45 balų, sunkumas, atliekant kasdienius darbus, sumažėjo nuo 893,3 iki 325,2 balų; šis efektas tęsėsi dar 1 mėnesį po preparato vartojimo nutraukimo.
Valdekoksibą vartojusiems pacientams per 6 mėnesius pagal WOMAC skalę sąnarių skausmo, sąstingio ir sunkumo, atliekant kasdieninius darbus, rezultatai buvo panašūs:
•    skausmo: 246,0  85,42;
•    sąstingio: 91,45  29,18;
•    sunkumo atliekant kasdienius darbus: 877,8  282,8.
Valdekoksibas minėtus simptomus sumažino vidutiniškai per 1 mėnesį, tačiau terapinis efektas baigėsi nutraukus vaisto vartojimą (45).
Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad bosvelijos sakai ir valdekoksibas yra panašiai efektyvios gydomosios priemonės osteoartritui gydyti, bet kaip NVNU valdekoksibas ilgainiui vartojant gali dirginti virškinimo traktą, sukelti inkstų funkcijos sutrikimą ar kitas NVNU būdingas nepageidaujamas reakcijas (54).
Indijos integruotos medicinos Farmakologijos departamento mokslininkai įrodė, kad bosvelinės rūgštys (ladanas) ir gliukozaminas pasižymi sinerginiu ir vienas kitą skatinančiu poveikiu (4).

Apibendrinimas
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ladaną reikėtų vertinti kaip naują lėtinių uždegiminių ligų gydymo galimybę. Šių ligų gydymas išlieka didelė šiuolaikinės medicinos problema ir iššūkis, nes dauguma vaistų pasižymi nepageidaujamu poveikiu. Ladano derva yra veiksminga ir saugi alternatyva NVNU ir gliukokortikoidams gydant žarnyno uždegimines ligas, atritą, psoriazę ir kitas, nes aktyviai veikia lėtinį uždegimą, mažina edemą ir kitus uždegimo požymius. Svarbus ladano dervos pranašumas – labai geras toleravimo profilis, jo vartojant praktiškai nebūna nepageidaujamo poveikio.
Ladanas yra gerai virškinamas ir toleruojamas, labai tinkamas veiksmingai ir saugiai savigydai (arba ligų profilaktikai) natūraliosios medicinos priemonėmis. Ladanas naudingas ir tuo, kad padeda ligoniams atsigauti po ligos ar išlikti sveikiems. Jį vartoti praktiškai nėra kontraindikacijų.

Leidinys "Internistas" Nr. 7  2018 m.

LITERATŪRA
1.    Obeleniūtė M. Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimo ypatumai. Visuomenės žinių, elgesio ir požiūrio į nesteroidinius vaistus nuo uždegimo įvertinimas. Prieiga internetu (2016): https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:16220013/16220013.pdf.
2.    Krauss CA, Einfluss von Acetyl-alpha Boswelliasäure auf die proinflammatorische Aktivierunng von humanen, peripheren Monozyten: Ein Vergleich mit Dexamethason. Prieiga internetu (2003 12 11): https://oparu.uniulm.de/xmlui/bitstream/handle/123456789/236/vts_3482.pdf?sequence=1&isAllowed=y.
3.    Glaser T, Winter S, Groscurth P, et al. Boswellic Acids and Malignant Glioma: Induction of Apoptosis but No Modulation of Drug Sensitivity. Prieiga internetu (1999 05): https://europepmc.org/articles/PMC2362292.
4.    Singh S, Khajuria A, Taneja SC, et al. Boswellic Acids and Glucosamine Show Synergistic Effect in Preclinical Anti-Inflammatory Study in Rats. Prieiga internetu (2007 07 01): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17481895.
5.    Bendix E. The papyrus Ebers: The Greatest Egyptian Medical Document. Copenhagen: Levin & Munksgaard, 1937, 135 p.
6.    Potter P. Hippocrates. Volume IX. England: Harvard University Press, 2010, 347 p.
7.    Totelin L. Hippocratic Recipes: Oral and Written Transmission of Pharmacological Knowledge in Fifth- and Fourth-Century Greece (Studies in Ancient Medicine). Leiden: Koninklijke Brill NV, 2008, 125 p.
8.    Adams F. The Genuine Works of Hippocrates: Translated from the Greek, with a Preliminary Discourse and Annotations. Volume II. London, printed for the Sydenham society,1849, 800-806 p. Prieiga internetu: https://babel.hathitrust.org/cgi/pt?id=nyp.33433011418963;view=1up;seq=15.
9.    Sellar W., Watt M. Frankincense and Myrrh: Through the Ages and a Complete Guide to Their Use in Herbalism and Aromatherapy Today. Treatment for Wounds. Great Britain: C. W. Daniel Co. Lt, 1996, 128 p.
10.    Ammon P. Boswellic Acids in Chronic Inflammatory Diseases. Planta Medica. 2006; 72(12):1100-1116.
11.    Singh SK, Bhusari S, Singh R, et al. Effect of acetyl 11-keto beta-boswellic acid on metastatic growth factor responsible for angiogenesis. Prieiga internetu (2006 11 10): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/17257903.
12.    Ammon HP. Boswellic acids (components of frankincense) as the active principle in treatment of chronic inflammatory diseases. Wien Med Wochenschr. 2002;152(15-16):373-8.
13.    Ammon HP. Modulation of the immune system by Boswellia serrata extracts and boswellic acids. Phytomedicine. 2010;17(11):862-7.
14.    Ammon HP, Safayhi H, Mack T et al. Mechanism of antiinflammatory actions of curcumine and boswellic acids. Journal of Ethnopharmacology. 1993;38(2-3):113-9.
15.    Krieglstein CF, Anthoni C, Rijcken EJ, et al. Acetyl-11-keto-beta-boswellic acid, a constituent of a herbal medicine from Boswellia serrata resin, attenuates experimental ileitis. Prieiga internetu (2001 04 16): http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/11355324.
16.    Siemoneit U, Koeberle A, Rossi A, et al. Inhibition of microsomal prostaglandin E2 synthase-1 as a molecular basis for the anti-inflammatory actions of boswellic acids from frankincense. British Journal of Pharmacology. 2011;162(1):147-62.
17.    Hoernlein RF, Orlikowsky TH, Zehrer C, et al. Acetyl-11-keto-beta-boswellic acid induces apoptosis in HL-60 and CCRF-CEM cells and inhibits topoisomerase I. The Journal of Pharmacology and Experimental Therapeutics. 1999;288(2):613-9.
18.    Safayhi H, Sailer ER, Ammon HP, et al. Mechanism of 5-lipoxygenase inhibition by acetyl-11-keto-beta-boswellic acid. Molecular Pharmacology. 1995;47(6):1212-6.
19.    Sailer ER, Subramanian LR, Rall B, et al. Acetyl-11-keto-beta-boswellic acid (AKBA): structure requirements for binding and 5-lipoxygenase inhibitory activity. British Journal of Pharmacology. 1996;117(4):615-8.
20.    Safayhi H, Rall B, Sailer ER, et al. Inhibition by boswellic acids of human leukocyte elastase. The Journal of Pharmacology and Experimental Therapeutics. 1997;281(1):460-3.
21.    Safayhi H, Mack T, Sabieraj J, et al. Boswellic acids: novel, specific, nonredox inhibitors of 5-lipoxygenase. The Journal of Pharmacology and Experimental Therapeutics. 1992;261(3):1143-6.
22.    Poeckel D, Tausch L, George S, et al. 3-O-acetyl-11-keto-boswellic acid decreases basal intracellular Ca2+ levels and inhibits agonist-induced Ca2+ mobilization and mitogen-activated protein kinase activation in human monocytic cells. The Journal of Pharmacology and Experimental Therapeutics. 2006;316(1):224-32.
23.    Henkel A, Kather N, Monch B, et al. Boswellic acids from frankincense inhibit lipopolysaccharide functionality through direct molecular interference. Biochemical Pharmacology. 2012;83(1):115-21.
24.    Nicole K. Dissertation. Synthese und Struktur-Wirkungs-Beziehungen von Boswelliasäuren und deren Derivaten. Prieiga internetu (2007): https://publikationen.sulb.uni-saarland.de/handle/20.500.11880/22471.
25.    Boden S, Bertsche Th, Schweiser S, et al. Stimulation of Leukotriene Synthesis in Intact Polymorphonuclear Cells by the 5-Lipoxygenase Inhibitor 3-oxo-Tirucallic Acid. Molecular Pharmacology. 2001;60(2):267-73.
26.    Moussaieff A, Shohami E, Kashman Y, et al. Incensole acetate, a novel anti-inflammatory compound isolated from Boswellia resin, inhibits nuclear factor-kappa B activation. Molecular Pharmacology. 2007;72(6):1657-64.
27.    Syrovets T, Büchele B, Krauss C, et al. Acetyl-Boswellic Acids Inhibit Lipopolysaccharide-Mediated TNF-α Induction in Monocytes by Direct Interaction with IκB Kinases. Prieiga internetu (2005 01 01): https://www.jimmunol.org/content/174/1/498.
28.    Moussaieff A, Yu J, Zhu H, et al. Protective effects of incensole acetate on cerebral ischemic injury. Brain Research. 2012;1443:89-97.
29.    Seitz S. Dissertation: Naturwissenschaftliche-technische Fakultät III, Chemie, Pharmazie, Bio-und Wekstoffwissenschaft der Universität des Saarlandes. Isolierung und Strukturaufklärung von entzündungshemmenden Inhaltsstoffen aus Weihrauch. Prieiga internetu (2008 11 21) http://scidok.sulb.uni-saarland.de/volltexte/2008/1777/.
30.    Moussaieff A, Mechoulam R, et al. Boswellia resin: from religious ceremonies to medical uses; a review of in-vitro, in-vivo and clinical trials. Journal of Pharmacy and Pharmacology. 2009;61(10):1281-93.
31.    Stürner KH, Stellmann JP, Dörr J, et al. A Standardised Frankincense Extract Reduces Disease Activity in Relapsing-Remitting Multiple Sclerosis (the SABA Phase IIa Trial). Prieiga internetu (2017 12 16): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/29248894.
32.    Cuaz-Pérolin C, Billiet L, Baugé E, et al. Antiinflammatory and Antiatherogenic Effects of the NF-KappaB Inhibitor Acetyl-11-Keto-Beta-Boswellic Acid in LPS-Challenged ApoE-/- Mice. Journal of Arteriosclerosis, Thrombosis, and Vascular Biology, 200728:272-277.
33.    Sedighi B, Pardakhty A, Kamali H, et al. Effect of Boswellia papyrifera on cognitive impairment in multiple sclerosis. Iran Journal of Neurology 2014;13(3):149-153.
34.    Sterk V, Büchele B, Simmet T. Effect of food intake on the bioavailability of boswellic acids from a herbal preparation in healthy volunteers. Planta Medica. 2004;70(12):1155-1160.
35.    Singh S, Khajuria A, Taneja SC, et al. The gastric ulcer protective effect of boswellic acids, a leukotriene inhibitor from Boswellia serrata, in rats. Prieiga internetu (2008 04 18): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18424019.
36.    Henning Gerhardt. Boswellia serrata – eine Kortison-Ersatz-Therapie? Prieiga internetu: https://magendarm-zentrum.de/images/dokumente/formulare/sonstiges/therapie-mit-weihrauch.pdf.
37.    Gerhardt H, Seifert F, Buvari P, et al. Morbus Crohn: Weihrauch Besser Als Mesalazin? Prieiga internetu (2015 08 12): https://www.deutsche-apotheker-zeitung.de/daz-az/2001/daz-12-2001/uid-428.
38.    Weckesser S, Engel K, Simon-Haarhaus B, et al. Screening of Plant Extracts for Antimicrobial Activity against Bacteria and Yeasts with Dermatological Relevance. Prieiga internetu (2007 02 08): https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0944711306002303.
39.    Winking M, Sarikaya S, Rahmanian A, et al. Boswellic acids inhibit glioma growth: a new treatment option? Prieiga internetu (2000 02): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10894362.
40.    Xia L, Chen D, Han R, et al. Boswellic acid acetate induces apoptosis through caspase-mediated pathways in myeloid leukemia cells. Prieiga internetu (2005 03): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/15767547.
41.    Yuan HQ, Kong F, Wang XL, et al. Inhibitory effect of acetyl-11-keto-beta-boswellic acid on androgen receptor by interference of Sp1 binding activity in prostate cancer cells. Prieiga internetu (2008 03 15): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18430409.
42.    Zhao W, Entschladen F, Liu H, et al. Boswellic Acid Acetate Induces Differentiation and Apoptosis in Highly Metastatic Melanoma and Fibrosarcoma Cells. Prieiga internetu (2003 01 29): https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0361090X02001708.
43.    Sengupta K, Alluri KV, Satish AR, et al. A Double Blind, Randomized, Placebo Controlled Study of the Efficacy and Safety of 5-Loxin for Treatment of Osteoarthritis of the Knee. Prieiga internetu (2008 07 30): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/18667054.
44.    Kimmatkar N, Thawani V, Hingorani L, et al. Efficacy and tolerability of Boswellia serrata extract in treatment of osteoarthritis of knee – a randomized double blind placebo controlled trial. Prieiga internetu (2003 01 10): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/12622457.
45.    Sontakke S, Thawani V, Pimpalkhute S, et al. Open, randomized, controlled clinical trial of Boswellia serrata extract as compared to valdecoxib in osteoarthritis of knee. Indian Journal of Pharmacology 2007;39: 27-29.
46.    Gerhardt H, Seifert F, Buvari P, et al. Therapy of active Crohn’s disease with Boswellia serrata extract H15. Zeitschrift für Gastroenterol. 2001;39:11–17
47.    Gupta I, Parihar A, Malhotra P, et al. Effects of gum resin of Boswellia serrata in patients with chronic colitis. Planta Medica. 2001;67(5):391-395.
48.    Madisch A, Miehlke S, Eichele O, et al. Boswellia serrata extract for the treatment of collagenous colitis. A double-blind, randomized, placebo-controlled, multicenter trial. International Journal of Colorectal Disease. 2007;22:1445-1451.
49.    Anthoni C, Laukoetter MG, Rijcken E, et al. Mechanisms underlying the anti-inflammatory actions of boswellic acid derivatives in experimental colitis. Prieiga internetu (2006 01 19): https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/16423918.
50.    Gupta I, Gupta V, Parihar A, et al. Effects of Boswellia serrata gum resin in patients with bronchial asthma: results of a double-blind, placebo-controlled, 6-week clinical study. European Journal of Medical Research. 1998;3(11):511-514.
51.    Kirste S, Treier M, Wehrle S, et al. Boswellia serrata Acts on Cerebral Edema in Patients Irradiated for Brain Tumors. Cancer, 2011;117(16):3788-3795.
52.    Glaser T, Winter S, Groscurth P et al. Boswellic acids and malignant glioma: induction of apoptosis but no modulation of drug sensitivity. British journal of Cancer. 1999;80:756-65.
53.    Talley JJ, Brown DL, Carter JS, et al. 4-(5-Methyl-3-phenylisoxazol-4-yl)-benzenesulfonamide, Valdecoxib: A Potent and Selective Inhibitor of COX-2. J. Med. Chem. 2000;43:775-777.
54.    Henry D, Page J, Whyte I, et al. Cunsumption of non-steroidal anti-inflammatory drugs and the development of functional renal impairment in elderly subjects. Results of a case-control study. British Journal of Pharmacology. 1997;44(1):85-90.