Kliūtys naudoti efektyvias kontraceptines priemones

Įvadas

Šiandienos tendencijos rodo, kad lytinio gyvenimo pradžia yra gerokai ankstesnė negu anksčiau, tačiau vai­kus moterys gimdo sulaukusios vy­resnio amžiaus. Remiantis Lietuvos statistikos departamento duomeni­mis, 2016 metų pradžioje Lietuvo­je buvo 567 380 reprodukcinio (15– 45 metų) amžiaus moterų (1 pav.) (1). 2014 metais tarp 20–39 metų moterų stebėtas didžiausias gims­tamumo rodiklis (2 pav.), vidutinis gimdančių moterų amžius – 29,4 metų. Nors kontraceptinės priemonės yra prieinamos kiekvienai moteriai, tačiau su neplanuotu nėštumu susiduriama gana dažnai. Vadinasi, nors patikimos kontraceptinės priemonės ir yra prieinamos, tačiau jomis naudo­jamasi per retai.

Kontraceptinių priemonių naudojimo paplitimas

Kontraceptinių priemonių naudojimas padeda poroms ir asmenims laisvai ir atsakingai nuspręs­ti, kada ir kiek ir ar visai susilaukti vaikų. Kontra­ceptines priemones pasaulyje naudoja vis daugiau žmonių. Tai daro įtaką ne tik su sveikata susijusiems padariniams, tokiems kaip gimdyvių ir naujagimių mirštamumas (2, 3), bet ir ekonomikai, išsilavini­mui, ypač kalbant apie moteris (4).

Pasaulyje 2015 metais 64 proc. reprodukcinio amžiaus moterų naudojo kontraceptines priemones, tarp vedusiųjų ar turinčių pastovų lytinį partnerį – net 90 proc., iš jų 57 proc. naudojosi modernio­mis kontraceptinėmis priemonėmis (kontraceptinis pleistras, žiedas, kt.) (5). 13 Europos šalių kontra­ceptines priemones naudojo daugiau kaip 70 proc. moterų (3 pav.). Pasaulyje 2015 metais 19 proc. su­situokusių ar įsipareigojusių moterų pasirinko ste­rilizaciją, o 14 proc. – intrauterinę spiralę. Trum­palaikiai metodai pasaulyje paplitę kiek mažiau, pavyzdžiui, 9 proc. moterų vartojo kontraceptines tabletes, 8 proc. naudojo prezervatyvus (5). Reikia pabrėžti, kad šie duomenys atskiruose žemynuose smarkiai kinta. Pavyzdžiui, Europoje ir Afrikoje daugiau paplitę trumpalaikiai kontracepcijos me­todai, o Azijoje ir Šiaurės Amerikoje – steriliza­cija ir intrauterinės spiralės. Jungtinių Tautų duo­menimis, Lietuva yra viena mažiausiai modernias kontraceptines priemones naudojanti šalis Euro­poje. Tarp 15–49 metų moterų moderniomis kon­traceptinėmis priemonėmis naudojosi 30,5 proc., t. y. 2 kartus mažesnis rezultatas, palyginti su ki­tomis Vakarų Europos valstybėmis (6). Bene daž­niausiai naudojama kontraceptinė priemonė Lietu­voje yra prezervatyvai.

Kontraceptinių priemonių pasirinkimas

Kontraceptinių prie­monių pasirinkimas priklauso nuo dauge­lio veiksnių. Tyrimų duomenimis, renkantis kontraceptinę priemo­nę svarbiausi veiksniai yra jos veiksmingumas ir nepageidaujamo po­veikio baimė (7), taip pat vartojimo dažnumas bei patogumas. Sukurta daug priemonių, kurios veiksmingos, tačiau pa­sižymi kitokiu vartojimo būdu bei dažnumu, pavyzdžiui, sudėtinės kontra­ceptinės tabletės geriamos kas dieną, pleistrai kli­juojami ant odos kartą per savaitę, kartą per mėne­sį į makštį įdedamas žiedas ar 5 metus veiksmin­ga intrauterinė spiralė. Kontraceptiko pasirinkimas taip pat priklauso ir nuo moters amžiaus.

Atlikti tyrimai rodo, kad moterys iki 20 metų labiau ren­kasi prezervatyvus, tai galima paaiškinti neregu­liariais lytiniais santykiais, nes tokio amžiaus mo­terys dažnai neturi nuolatinio partnerio. Lietuvoje atlikto mokslinio tyrimo duomenimis, moterys, pa­sirenkančios kontraceptinį žiedą, spiralę ar pleis­trą, pirmenybę šiems būdams teikia dėl mažesnės vartojimo pamiršimo tikimybės (8). Minėtame ty­rime nustatyta, kad net 21,3 proc. tyrimuose daly­vavusių moterų teigė vartojančios sudėtines kon­traceptines tabletes, nes jas vartoja draugė (8). Kai kurios kontraceptinės priemonės rečiau pasirenka­mos dėl nepatogaus ir kai kurioms moterims ne­priimtino naudojimo būdo. Atliekant tyrimą mote­rys teigė nenorinčios naudoti kontraceptinio žiedo dėl baimės jausti svetimkūnį (34,5 proc.), nepriim­to vaginalinio naudojimo būdo (39,8 proc.) ir bai­mės, kad žiedas iškris (34,9 proc.) (8), tačiau jau besinaudojančios 80 proc. moterų šia kontraceptine priemone yra patenkintos. Šį metodą išbandžiusiųjų ir 95 proc. naudojusiųjų jį 4 ciklus rekomenduotų šią priemonę kitoms (8). Gimdos spiralės yra ge­rai žinomos, tačiau jų populiarumas sparčiai mažė­ja. Jas dažniausiai renkasi moterys, kurios jau turi vaikų, nuolatinį partnerį ir siekia efektyvios ilga­laikės kontracepcijos.

2015 metais atliktos 16 Europos šalių Baro­metro apklausos Šiuolaikinės kontracepcijos pa­siekiamumas moterims, inicijuotos organizacijos The International Planned Parenthood Federa­tion European Network, duomenimis, visuome­nės žinių lygis apie kontraceptines priemones iš­lieka žemas. Visuomenėje tvyro daug mitų apie kontracepcijos metodus. Efektyvių kontracep­tinių priemonių vengiama dėl galimos vėžio ri­zikos, svorio augimo, galimybės likti nevaisin­ga. Tokie teiginiai plinta ne tik iš lūpų į lūpas, bet ir informacinėje erdvėje. Tyrimais įrodyta, kad šiuolaikinės kontraceptinės tabletės dides­nio svorio pokyčių nesukelia, o kontraceptinių tablečių vartojimas sumažina vėžio ligų, tokių kaip endometriumo, kiaušidžių vėžys, riziką, ta­čiau šiek tiek padidina krūties, gimdos kaklelio vėžinio išsivystymo riziką (14). Nustatyta, kad siekiant informuoti apie kontraceptines priemo­nes, jų vartojimą, efektyvumą, saugumą, tikslin­ga plėsti lytinio švietimo ir sveikatos priežiūros specialistų edukacijos programas, kaip informuoti merginas ir moteris apie galimas kontraceptines priemones. Atlikus apklausą nustatyta, kad klai­dingą nuomonę apie ilgalaikius kontraceptinių priemonių naudojimo pavojus Lietuvos moterys susidarė skaitydamos nepatvirtinto turinio šalti­nius internete (38,4 proc.), tokiu pat būdu ją su­žinojo ir latvės (39,1 proc.) bei estės (32,2 proc.). Tik mažą dalį Lietuvos moterų (10,1 proc.) infor­macija apie ilgalaikes kontraceptines priemones yra pasiekusi iš gydytojų.