Kuo pavojingas ilgalaikis stresas ir kaip su tuo kovoti?

Intensyvus gyvenimo tempas lemia stresą, o laiko planavimo ir prioritetizavimo įgūdžių stoka atsieina iš miego pavogtomis darbo valandomis. Tai – žala sveikatai. 

„Neigiamas emocijas ir susikaupusius rūpesčius žmogui reikia iškrauti. Yra tūkstančiai būdų, kaip pasiekti tą ramybę, centrinę nervų sistemą galima stiprinti natūraliais mokslo ištyrinėtais adaptogenais“, – tikina profesorė Dalia Sekmokienė, ilgametė maisto mokslo, sveikos gyvensenos ir rytų medicinos lektorė, dėsčiusi Klaipėdos bei Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose. 

Kas vyksta organizme, kenčiant nuolatinį stresą?

Stresas skatina impulsyviai reaguoti į susidariusias nepatogias, kartais net pavojingas situacijas. Bet be perstojo kenčiant stresą organizmui daroma milžiniška žala. 

„Patiriamas išsekimas, kurio metu atsiranda organizmo apsauginės reguliacijos pakitimai – pažeidžiama parasimpatinės ir simpatinės nervų sistemos veikla, sutrinka miegas, virškinimas, endokrininių liaukų, o ypač skydliaukės veikla. Galiausiai išsivysto raumenų, sąnarių, širdies ir kraujagyslių ar autoimuninės ligos,” – vardija D. Sekmokienė. 

Svarbiausia – tinkamas režimas, kokybiškas miegas ir kvėpavimas

Esminiai dalykai, leidžiantys kovoti su neigiamu streso poveikiu – tinkamas režimas, kokybiškas miegas ir kvėpavimas.

Nepavyks pagerinti miego kokybės, neturint tinkamo režimo. Akivaizdu, kad nuėjus miegoti vidurnaktį atsikelti penktą valandą ryto bus sudėtinga. Bet, atsibudus anksti, tą patį vakarą ir miegoti norėsis žymiai anksčiau. 

D. Sekmokienė tvirtina, kad būtina sumažinti sau keliamus reikalavimus: „Jei jaučiame, kad neturime laiko nueiti į grožio saloną nusilakuoti nagų ar pasidaryti šukuosenos – atsisakykime to. Taip bus išvengta papildomo streso.” 

Anot profesorės, užuot susitelkus į blogus dalykus verčiau koncentruotis į pozityvius. To išmokti galima praktikuojant dėkingumą – už atliktą gerą darbą gauta padėka gali ženkliai pagerinti savijautą. O neigiamas emocijas ir rūpesčius būtina iškrauti. 

„Yra tūkstančiai būdų, kaip pasiekti tą ramybę, vienas jų – meditacija. Tačiau jei nepavyksta atrasti laiko meditavimui, centrinę nervų sistemą galima stiprinti natūraliais ir netgi tūkstančiais metų naudotais, mokslo ištyrinėtais adaptogenais,” – pataria D. Sekmokienė.

Adaptogenai: kuo jie naudingi?

Adaptogenai – medžiagos, senovėje laikytos prailginančiomis gyvenimą ir saugančiomis nuo lėtinių ligų. Juk, apsisaugojęs nuo ligų, atsirandančių senatvėje sutrikus plaučių, širdies ar kepenų veiklai, žmogus žymiai ilgiau gyvena. 

Šiandien, mokslui nuodugniau ištyrinėjus adaptogenus, teigiama, kad jie padeda ir prisitaikyti – adaptuotis, kai patiriama daug streso ar tenka dirbti nepaprastomis sąlygomis, tarkim, karo metu. Taip atsirado ir pats pavadinimas – adaptogenas. 

Ypatingas adaptogenas – ašvaganda

Visame pasaulyje yra gausu adaptogenų, o jų karaliumi laikomas ženšenis. Ašvaganda kitaip yra vadinama indiškuoju ženšeniu. Tai – 75 metrų aukščio nakvišų šeimos krūmas, augantis Indijoje, Artimuosiuose Rytuose ir kai kuriose Afrikos šalyse. Ašvaganda yra žinoma tūkstančius metų ir itin plačiai naudota ajurvedoje. Tai – reikšmingiausias rasajanos metodikos augalas, leidžiantis asmeniui senatvėje likti stipriam ir protingam. ECOSH.lt teigiama, kad šis vaistinis augalas dėl naujausių medicinos ir farmakologijos tyrimų sensacingų atradimų tampa vis populiaresnis visame pasaulyje.

Senovėje manyta, kad ašvaganda stiprina tris proto aspektus: supratingumą, atmintį ir džiugias emocijas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, ašvaganda išties turi maitinančių medžiagų, stiprinančių visus kūno audinius, pavyzdžiui, sąnarius ir nervus, o ypač – centrinę nervų sistemą. 

„Šis augalas visas galvos smegenų liaukas veikia teigiamai, todėl padeda kūnui ir protui stresinėse situacijose, pagerina miego kokybę, saugo organus nuo išsekimo,” – teigia D. Sekmokienė.

Išsamūs moksliniai tyrimai įrodo ašvagandos naudą

Pati ajurveda išsamiai tiriama ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Jungtinėje Karalystėje, atliekami tyrimai Oksfordo universitete. Viename jų siekta išsiaiškinti, kokį poveikį geresnei miego kokybei turi ašvaganda. Tyrime dalyvavo 680 žmonių, dėl nemigos besikankinančių jau kelerius metus ir be pertrūkio gėrusių migdomuosius. Po 60 dienų problema buvo išspręsta – miego kokybė pasitaisė kone visiems tyrimo dalyviams, vartojusiems šį žolinį augalą.  

Be to, mokslas jau įrodė, kad ašvaganda gali padėti išvengti ir ypač rimtų ligų. Augalas pasižymi  priešvėžinėmis, antidiabetinėmis, antiartritinėmis, antimikrobinėmis ir priešuždegiminėmis savybėmis. D. Sekmokienė atkreipia dėmesį, kad ašvaganda taip pat tinka, siekiant apsisaugoti nuo tokių senatvinių ligų kaip Parkinsonas ar Alzheimeris.

Kada ir kaip vartoti ašvagandą?

Manoma, kad kiekvienas prisižiūrintis asmuo, net ir būdamas visiškai sveikas, turi pradėti vartoti adaptogenus nuo 40 metų. „Mes per mažai vartojame tokių gamtos produktų, todėl ašvaganda – puiki išeitis”, – pritaria D. Sekmokienė. 

Reikėtų vartoti po vieną kapsulę per dieną, tą galima daryti net su maistu, bet rekomenduojama nemaišyti su kava. Jeigu vartojate kofeiną, ašvagandą gerkite per pietus. Priešingu atveju šį papildą galima gerti ir iš ryto. 

Visos žolės turi kaupiamąjį efektą, ne išimtis ir ašvaganda. Ją reikia naudoti profilaktiškai, o ne tuomet, kai trokštame staigios naudos, kaip vartojant vaistus nuo skausmo ar kraujospūdžiui mažinti. Žolė iš lėto pagydo, išvalo tam tikrą organizmo sritį ir organas ima normaliai funkcionuoti. Šį procesą galima prilyginti tirpstančiam ledui – šis ištirpsta ne per dieną, o pamažu, vis kylant temperatūrai, kol galiausiai virsta vandeniu. Taip yra ir su ašvaganda, bet verta paminėti, kad sulauktas poveikis išlieka ilgam. 

Ašvaganda – ir afrodiziakas

Profesorė D. Sekmokienė atskleidžia, kad ašvaganda – dar ir afrodiziakas. Vaistinis augalas skatina testosterono gamybą, tad vyrai turi sveikesnę prostatą ir geresnį lytinį pajėgumą. Pastarieji prastėja dėl jaučiamo streso, todėl tai yra dar viena priežastis, kodėl ašvaganda tinkama, varginant stresinėms situacijoms. 

„Būtent dėl to, kad ašvaganda skatina testosterono gamybą, ajurvedoje moterims rekomenduota padaryti pertrauką po metų vartojimo, o vyrams – vartoti visą gyvenimą”, – dalijasi D. Sekmokienė.

Švaresnės papildų sudėties reikšmė

D. Sekmokienė atkreipia dėmesį, kad itin svarbu, jog papildai neturėtų konservantų ir dažiklių. 

„Šiuolaikiniais laikais jų ir taip daug gauname iš maisto. Valgome perdirbtą maistą, kurio sudėtyje yra itin daug priedų – dažniausiai ne natūralių, o sintetinių. Mūsų kepenys tampa itin apkrautos, prie to prisideda ir besikeičiantys mėsos apdorojimo būdai – ją dažniau kepam, negu verdam. Švaresnės sudėties papildaiorganizmui turi didžiulį teigiamą poveikį”, – teigia ekspertė.