Stovite vaistinėje prie lentynos, ant pakuotės geltonas lipdukas su užrašu 20 %, o apsispręsti reikia per kelias sekundes. Ar tai daug? Atsakymas priklauso ne nuo paties skaičiaus, o nuo to, kurioje sveikatos prekių grupėje jis atsirado, nes atskaitos taškai šiose grupėse skiriasi. Toliau sulyginamos trys tos pačios lentynos dalys: maisto papildai ir vitaminai, platesnė grožio bei sveikatos prekių grupė ir pačios vaistinių prekės, o pabaigoje atskirai aptariama, kodėl kompensuojamųjų vaistų leidinio pasiūlymuose nėra ir negali būti.

Ką sužinosite

• kuriose sveikatos prekių grupėse skelbiamos nuolaidos šiuo metu giliausios, o kuriose sekliausios;
• kodėl vaistinės pasiūlyme nuolaidos dydį dažnai sunkiau patikrinti nei prie papildų;
• kodėl leidinio pasiūlymuose kompensuojamųjų vaistų nėra ir negali būti, o paciento išlaidą lemia priemokų sistema.

Kuo skiriasi nuolaidų gylis sveikatos prekių grupėse?

Giliausiai nukainojami maisto papildai ir vitaminai, o sekliausiai, nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nelogiška, pačios vaistinių prekės. Spalio 16 d. vieno vaistinių tinklo galiojančiuose leidiniuose papildų ir vitaminų pozicijų nurodytų nuolaidų vidurkis buvo 41,4 %, o vaistinių prekių, kurių tame pačiame kataloge buvo 116, tik 29,7 %.

Prieš lyginant procentus verta pasakyti, kas tose grupėse iš tikrųjų guli. Papildų ir vitaminų grupė palyginti vienalytė: tai vitaminų bei mineralų preparatai, probiotikai, virškinimo fermentai ir panašios pakuotės. Vaistinių prekių grupė kur kas margesnė, nes į ją patenka ir nereceptiniai vaistai, ir higienos bei priežiūros priemonės, ir dalis tų pačių papildų, kurie šiame pjūvyje priskirti abiem grupėms iš karto. Būtent todėl apie šią grupę tikslinga kalbėti kaip apie vaistinių prekes, o ne kaip apie vaistus: vien iš leidinio pjūvio atskirti vieno nuo kito neįmanoma.

Skirtumas tarp šių dviejų polių yra apie 12 procentinių punktų, ir jis svarbus būtent prie lentynos. Tas pats 20 % ženklas prie papildų pakuotės yra vienas seklesnių tos grupės pasiūlymų, o prie nereceptinio vaisto ar higienos prekės jis pasitaiko kur kas dažniau, nors ir lieka žemiau grupės vidurkio. Tarp šių polių lieka platesnė grožio ir sveikatos prekių grupė, kuriai priklauso kosmetika, higienos ir priežiūros priemonės: ji nukainojama arčiau papildų nei vaistinių prekių. Palyginimui, visų stebimų leidinių vidutinė nuolaida laikosi artima trisdešimčiai procentų, tad papildai nuo bendro fono atsiskiria aiškiai, o vaistinių prekės laikosi beveik ties juo.

Vieno niuanso neįvardyti būtų nesąžininga: dalis pasiūlymų priskirti kelioms grupėms iš karto, todėl grupės nėra viena kitos neapimančios, o patys procentai pasako tik tai, kiek vidutiniškai nuleista visa grupė. Platesnė grožio ir sveikatos prekių grupė dengia didžiąją dalį tiek papildų, tiek vaistinių prekių pasiūlymų, o patys du poliai persidengia menkai, tad kontrastas tarp jų galioja. Kiek konkretus flakonas kainuoja vienoje ar kitoje vaistinėje, iš jų nematyti.

Abu poliai dažniausiai yra tame pačiame leidinyje

Lengva pamanyti, kad papildai nukainojami giliau todėl, kad jie parduodami kitose vietose nei vaistinių prekės. Duomenys to nerodo. Ir papildų, ir vaistinių prekių pasiūlymus skelbia beveik vien vaistinių tinklai, o maisto ar buities prekių leidiniuose tokių pozicijų pasitaiko tik pavienių. Praktiškai tai reiškia, kad visą šį skirtumą galima pamatyti viename leidinyje: vieno vaistinių tinklo šiuo metu galiojančiuose pasiūlymuose papildų pozicijos nukainotos pastebimai giliau nei nereceptiniai vaistai ar higienos prekės tame pačiame kataloge.

Kodėl vaistinėje nuolaidos dydį sunkiau patikrinti?

Antra išvada iš to paties pjūvio praktiškai svarbi ne mažiau už pirmąją: vaistinių prekių pasiūlymuose nuolaidos procentas dažnai net nenurodytas. Prie papildų ir vitaminų jis įrašytas didžiojoje dalyje pasiūlymų, o vaistinių prekių grupėje jį turi mažiau nei pusė pozicijų. Tai nėra smulkmena, nes be procento pirkėjas nebeturi, su kuo sulyginti to, ką mato.

Čia būtina atskira pastaba apie pačius vidurkius. Visuose šiuo metu stebimuose leidiniuose nuolaidos procentas nurodytas maždaug trijuose ketvirčiuose pasiūlymų (75 %), o vaistinių prekių grupėje tik 39 % jų, todėl grupių vidurkiai suskaičiuoti tik iš tų pozicijų, kurios procentą nurodo. Apie likusias jos nieko nepasako.

Ką daryti su pasiūlymu be procento

Pasiūlymas be nurodyto procento nebūtinai yra prastesnis, tik jo neįmanoma patikrinti iš paties leidinio. Tokiu atveju lyginti verta ne ženkliuką, o galutinę kainą už tą patį vienetų skaičių pakuotėje. Jei įprastos kainos leidinyje nėra, jos verta pasiteirauti pačioje vaistinėje: internetinės ir fizinės vaistinės kainos bei akcijos ne visada sutampa.

Brangesnių pirkinių atveju tai verta daryti visada, nes be antros kainos ženkliukas lieka nepatikrinamas, o kaip tik vaistinių prekių grupėje tokių pozicijų daugiausia.

Kodėl kompensuojamųjų vaistų leidinio procento nėra?

Yra viena sveikatos prekių dalis, kurios leidiniuose apskritai nerasite: pagal Farmacijos įstatymą receptinių vaistų gyventojams skirtuose leidiniuose reklamuoti negalima. Todėl kompensuojamųjų vaistų atveju leidinio procento nėra su kuo lyginti, o jūsų mokamą sumą lemia visai kitas dalykas, priemokų sistema. Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad vaistininkas privalo kompiuterio monitoriuje parodyti visus tos pačios veikliosios medžiagos skirtingų gamintojų vaistus ir kad „vaistininkas pirmiausia turėtų pasiūlyti įsigyti tą kompensuojamąjį vaistą, kuriam taikoma mažiausia priemoka“.

Tos pačios institucijos duomenimis, kasmet įsigyjant kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka kaupiamas priemokų krepšelis. Jo riba, kaip nurodoma 2026 m. sausio 19 d. atnaujintame institucijos puslapyje, yra 70,02 euro: kai sukaupta priemokų suma ją pasiekia, vėliau už vaistus su mažiausia priemoka pacientui mokėti nereikia. Savo sukauptą krepšelį pacientas gali pasitikrinti E. sveikatos portale.

Prie šios sistemos prisideda dar vienas dalykas, kurio leidinyje irgi nepamatysite. Valstybinė ligonių kasa nurodo, kad daliai žmonių priemokos padengiamos valstybės biudžeto lėšomis: 75-erių metų ir vyresniems, senatvės pensijos amžiaus asmenims ir žmonėms su negalia, kurių išmokų suma per mėnesį mažesnė kaip 468 eurai, taip pat priemokų krepšelį jau sukaupusiems pacientams. O jei vaistinė tą dieną vaisto su mažiausia priemoka neturi, vaistininkas jį privalo užsakyti ir pristatyti: mieste per dvi dienas, kaime per keturias. Vadinasi, net ir tada, kai mažiausios priemokos vaisto lentynoje nėra, pigesnio varianto nebūtina atsisakyti, tik jo reikia palaukti.

Iš to plaukia paprastas dalykas. Ieškant, kaip sumažinti išlaidas receptiniams kompensuojamiesiems vaistams, leidinio procentas nėra tas rodiklis, į kurį reikia žiūrėti. Klausimas vaistinėje yra apie priemoką ir apie tai, ar ji jau sukaupta, o ne apie geltoną lipduką lentynoje.

Tad prieš perkant svarbiausias klausimas yra ne tai, kiek rodo ženkliukas, o tai, kuriai prekių grupei prekė priklauso ir ar ji nėra kompensuojamasis vaistas.

Duomenys: „Akcijų Seklys“, 2026 m. spalio 16 d. galioję prekybos tinklų ir vaistinių leidiniai.

Šis tekstas skirtas bendram informavimui ir nepakeičia individualios sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto konsultacijos.