Pakaitinės hormonų terapijos reikšmė moters sveikatai
Įvadas
Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Pasaulio sveikatos organizacijos teigimu, moters gyvenimo trukmės vidurkis iki 2031 metų pasieks 85 metus. Taigi, moteris po menopauzės išgyvens beveik trečdalį savo gyvenimo, todėl svarbu pasirūpinti, kad menopauzė būtų dar vienas natūralus ir kokybiškas kiekvienos moters gyvenimo etapas.
Menopauzė yra fiziologinis visų moterų gyvenimo periodas, vidutiniškai pasireiškiantis sulaukus 51,3 metų. Tai didysis perversmas moters organizme, kai dėl estrogenų ir progesterono sumažėjusios gamybos gali pasireikšti įvairių simptomų, kurie sutrikdo moters gyvenimo kokybę.
Moters lytinius hormonus, estrogenus ir progesteroną daugiausia gamina kiaušidžių folikulai. Maksimalus folikulų skaičius yra vaisiaus kiaušidėse dar esant motinos įsčiose. Gimus folikulų skaičius jau yra mažesnis, o vėliau folikulų atsargos nuolat senka. Apie 50 gyvenimo metus kiaušidžių veikla pamažu gęsta, sutrinka išskiriamų hormonų pusiausvyra ir sintezė. Ovuliacija kiaušidėse įvyksta vis rečiau arba visai išnyksta, t. y. nebesusidaro geltonkūnis, gaminantis progesteroną, todėl sumažėja jo kiekis organizme. Dar gaminami estrogenai, todėl susidaro santykinis estrogenų perteklius. Tai lemia nereguliarias mėnesines ir disfunkcinį kraujavimą.
Ankstyvieji menopauzės simptomai dažnai pasireiškia dar premenopauzės laikotarpiu. Tai vazomotoriniai simptomai – karščio pylimas, prakaitavimas (ypač naktinis), širdies plakimai, galvos skausmai, svaigimai, ūžimas ausyse, šaltkrėtis, vidurių pūtimas, kraujospūdžio kitimai. Taip pat psichologiniai simptomai, tokie kaip depresinė nuotaika, nerimas, padidėjęs dirglumas, nuotaikos svyravimai, nemiga arba mieguistumas, energijos stoka, sumažėjęs lytinis potraukis.
Šiuo laikotarpiu moteris ir ją konsultuojantis specialistas dažnai nesusieja minėtų psichologinių nusiskundimų su artėjančia menopauze, todėl skiria raminamųjų vaistų ar antidepresantų. Norėdama pagerinti diagnostiką ir pagelbėti moterims, 2013 metų Britų menopauzės draugija (angl. British Menopause Society) rekomendacijose nurodo, kad bendrosios praktikos gydytojai apie 50 metų moteris turėtų konsultuoti sveikatos ir sveiko gyvenimo būdo klausimais, sudaryti individualų sveikatos priežiūros planą menopauzės ir vėlesniam laikotarpiui, tokiu būdu užtikrindami ilgesnį ir sveikesnį gyvenimą. Pabrėžiama, kad didžiausia prevencijos galimybė yra menopauzės pradžioje.
Britų menopauzės draugijos rekomendacijose nurodoma, kad net trumpalaikis pakaitinės hormonų terapijos (PHT) naudojimas ankstyvuoju menopauzės laikotarpiu pagerina nuotaiką ir lengvina depresijos simptomus (galimas vadinamasis domino efektas dėl išnykusių vegetacinių simptomų ir tiesioginis antidepresinis poveikis). Moterims, sergančioms depresija, ar kai nėra pagerėjo vartojant PHT, rekomenduojama psichiatro konsultacija.
Metams bėgant, išsenka folikulų atsargos, gaminama vis mažiau estrogenų, todėl grįžtamojo ryšio principu posmegeninė liauka išskiria dar daugiau folikulus stimuliuojančio (FSH) ir liuteinizuojančio hormonų (LH). Net ir stimuliuojamos kiaušidės lytinių hormonų (estrogenų ir progesteronų) nebeišskiria – prasideda menopauzė.
Vidutiniškai po 3–5 metų nuo menopauzės pradžios pasireiškia tarpiniai simptomai, kuriems priklauso urogenitaliniai sutrikimai – makšties sausumas, niežulys, skausmingi lytiniai santykiai, makšties nusileidimas, dažnas ir skausmingas šlapinimasis, pasikartojanti šlapimo takų infekcija, šlapimo nelaikymas. Dėl jungiamojo audinio atrofijos ir kolageno sintezės sutrikimo pradeda slinkti plaukai, lūžinėja nagai, plonėja ir sausėja oda, skauda kaulus ir sąnarius. Vėlyviesiems menopauzės simptomams priklauso osteoporozė, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, senatvinė silpnaprotystė (demencija).
Poreprodukcinį laikotarpį kiekviena moteris išgyvena individualiai. Kadangi minėtų simptomų pagrindinė priežastis yra lytinių hormonų stoka, todėl veiksmingiausiu gydymu moters gyvenimo kokybei gerinti būtų PHT – tai estrogenų (E) ir estrogenų / progestinų (E / P) derinio preparatai, skirti estrogenų trūkumo sukeltiems simptomams mažinti.
Šiuolaikinis požiūris į PHT
2002 metais Womenʼs Health Initiative Study vykdė tyrimą, kuriame nagrinėjo PHT veiksmingumą pomenopauziniu laikotarpiu. Buvo išskirtos 2 tiriamųjų grupės: vienos vartojo konjuguotų estrogenų (KE) ir medroksiprogesterono acetato (MPA) derinį, kitos – vien tik KE. Paaiškėjo, kad grupėje, vartojančioje KE ir MPA derinį, padidėjo krūties vėžio, kardiovaskuliniųligų, giliųjųvenųtrombozės rizika, todėl tyrimas šioje grupėje buvo sustabdytas. Kitoje grupėje, vartojusioje vien tik KE, tyrimas buvo tęsiamas. Paaiškėjo, kad krūties vėžio rizikos padidėjimo joje nebuvo, be to, pastebėtas kardioprotekcinis gydymo poveikis.
Deja, paskelbus pirmuosius šio tyrimo duomenis, gydytojai nustojo skirti PHT, postmenopauzės simptomams slopinti buvo skiriami įvairūs maisto papildai, fitoestrogenai, sojų preparatai. Vėliau, pakartotinai išanalizavus tyrimo rezultatus, paaiškėjo priežastys, galėjusios lemti neigiamus rezultatus. Tai vyresnis moterų amžius pradedant vartoti PHT (vidurkis – 63 metai), kai yra ilgesnė nei 10 metų pomenopauzinio laikotarpio trukmė, per didelėKE dozėbei netinkamai parinktas gestagenas MPA. Tačiau moterims iki 10 metų po menopauzės, vartojusioms KE / MPA derinį, širdies ir kraujagysliųligų(ŠKL) atvejųbuvo mažiau nei placebo grupėje, o 50–59 metų grupėje, kurioje tiriamosios vartojo vien tik KE, ŠKL atvejųsumažėjo 50 proc., palyginti su placebo grupe.
24 klinikiniųtyrimųmetaanalizė parodė, kad ŠKL atvejųbuvo mažiau jaunesnėms nei 60 metų moterims, kurių pomenopauzė tęsėsi trumpiau nei 10 metų ir kurios vartojo PHT. Tai patvirtina kardioprotekcinįestrogenųpoveikį. Šiaurės Amerikos menopauzės draugijos (angl. North American Menopause Society) 2012 metų rekomendacijose nurodoma, kad moterims, pradėjusioms estrogenųterapijąankstyvuoju menopauziniu laikotarpiu, sumažėja ŠKL bei krūties vėžio rizika.
Danų osteoporozės prevencijos tyrime 16 metų stebėtos moterys, kurioms 10 metų taikyta PHT: sudėtiniu preparatu esant gimdai, ar vien tik peroraliniu estradioliu, kai gimda pašalinta. Gauta, kad sumažėjo kardiovaskuliniųligųir mirčių atvejųskaičius, palyginti su kontroline grupe, sumažėjo insulto ir krūties vėžio rizika, nedaug padidėjo giliųjų venų trombozių atvejų.
Krūties vėžio rizika, susijusi su PHT, yra maža. Tarptautinės menopauzės draugijos pareiškime nurodoma mažiau nei 1 atvejis 1 tūkst. moterų per vartojimo metus. Rizika didėja esant pomenopauziniam nutukimui, mažam fiziniam aktyvumui ar padidėjusiam alkoholio vartojimui. Jaunesnės kaip 60 metų (10 metų pomenopauzės laikotarpis) sveikos moterys neturėtų nerimauti dėl PHT saugumo, nes krūties vėžio rizika nepadidėja per pirmus 5–7 gydymo metus. Mikronizuotas progesteronas ar didrogesteronas, vartojamas su estradioliu, yra sietinas su geresniu krūties vėžio rizikos profiliu nei sintetiniai progestogenai. JAV Endokrinologų draugijos išvadoje nurodoma, kad PHT nedidina krūties vėžio rizikos, jei vartojama 5 metus ar trumpiau.
Šiuo metu nėra tyrimų, nurodančių PHT įtakos kiaušidžių vėžio išsivystymui ar rizikos padidėjimui. Paminėtina svarbi PHT nauda mažinant storosios žarnos vėžio riziką. Trombinių embolinių komplikacijų rizika padidėja vartojant PHT per os. Didžiausia rizika – pirmaisiais vartojimo metais. Prieš skiriant PHT, svarbu įvertinti moters ir šeimos anamnezę dėl venų trombinės embolijos, nutukimo, planuojamo operacinio gydymo. Nustačius padidėjusią riziką, pasirenkami transderminiai estrogenų preparatai, o iš progestinų pasirenkami saugesni – mikronizuotas progesteronas ar didrogesteronas. PHT nenaudojama pirminei ar antrinei insulto prevencijai, nes didina insulto riziką vyresnėms nei 60 metų moterims.
PHT vartojimo režimas
Jei paskutinės mėnesinės buvo mažiau nei vieni metai iki PHT pradžios, terapija skiriama cikliniu režimu, t. y. estrogenų skiriama nuolat, o progestogenų – 12–14 dienų, po jų pavartojimo atsiranda kraujavimas. Reikėtų nepamiršti, kad PHT, cikliniu režimu skiriama ilgiau nei 5 metas, šiek tiek didina endometro vėžio riziką.
PHT nenutrūkstamu režimu vartojama, jei paskutinės mėnesinės buvo prieš daugiau nei vienus metus arba moteris naudoja ciklinę hormonų terapiją ilgiau nei metus ir norėtų pereiti prie PHT be kasmėnesinių kraujavimų. PHT nenutrūkstamu režimu vartojimas pasižymi mažesnė endometro vėžio rizika nei negydytos populiacijos.
Femoston®
Femoston® yra (PHT) vaistinis preparatas, kurio sudėtyje yra mikronizuoto 17β-estradiolio ir didrogesterono. Skiriamos 3 skirtingos vaistinio preparato farmacinės formos:
● Femoston® 1 mg / 10 mg;
● Femoston conti® 1,0 mg / 5,0 mg;
● Femoston conti® 0,5 mg / 2,5 mg plėvele dengtos tabletės.
Femoston® 1 mg / 10 mg priklauso mažų dozių ciklinei PHT, t. y. estrogenai skiriami nuolat, o progestogenai – 14 dienų. Po jų pavartojimo atsiranda kraujavimas. Pakuotėse yra 28 tabletės, vartojamos po 1 tabletę be pertraukos. Kiekvienoje Femoston® tabletėje yra 1 mg 17β-estradiolio ir paskutinėse 14 tablečių yra 10 mg didrogesterono. Preparatas skiriamas, jei paskutinės mėnesinės buvo mažiau nei vieni metai iki gydymo pradžios. Femoston® dažniausiai yra gerai toleruojamas. Nepageidaujamo poveikio reiškinių pasireiškia retai (galvos, nugaros, pilvo ar krūtų skausmas, padidėjęs jautrumas).
Nenutrūkstamo režimo PHT vartojama, jei paskutinės mėnesinės buvo prieš daugiau nei vienus metus moterims menopauzės laikotarpiu arba ilgiau nei 2 metus esant priešlaikiniam kiaušidžių išsekimui. Šiai vaistų kategorijai priklauso Femoston® conti preparatai. Pakuotėse yra 28 tabletės. Kiekvienoje tabletėje yra vienodas 17β-estradiolio ir didrogesterono santykis. Vaistas vartojamos kasdien po 1 tabletę be pertraukos. Vartoti indikuotina moterims, kai vargina estrogenų nepakankamumo simptomai ar osteoporozės profilaktikai moterims, turinčioms padidėjusią kaulų lūžių riziką, kurios netoleruoja arba kurioms draudžiama vartoti kitų osteoporozės profilaktikai skirtų vaistų. Apsauginis kaulų efektas priklauso nuo estrogenų dozės. Tyrimais įrodyta, kad PHT, skiriama perimenopauzės laikotarpiu, pasižymi ilgalaikiu kaulų apsauginiu efektu daugelį metų po preparato nutraukimo.
Kokią Femoston® conti dozę pasirinkti – E2 1 mg + D 5 mg ar E2 0,5 mg + D 2,5 mg? Galioja bendra taisyklė: optimali dozė ir gydymo trukmė pritaikoma individualiai, atsižvelgiant į simptomų stiprumą ir atsaką į paskirtą gydymą.
Pradedama nuo mažiausios, bet efektyvios estrogenų dozės, t. y. nuo preparato, turinčio 1 mg 17-β estradiolio. Jei vartojant Femoston® Conti E2 1 mg + D 5 mg nėra klimakso simptomų mažiausiai 6 mėnesius, galima sumažinti dozę iki Femoston® Conti E2 0,5 mg + D 2,5 mg. Jei vartojant Femoston® conti E2 0,5 mg + D 2,5 mg apie 2–3 mėnesius simptomai išlieka, padidinti dozę iki Femoston® conti E2 1 mg + D 5 mg. Daugeliui moterų pakanka mažų 1 mg estrogenų dozių simptomams šalinti. Labai mažos 0,5 mg estradiolio dozės veiksmingos subjektyvių simptomų kontrolei ir kaulų mineralinio tankio palaikymui moterims pomenopauzės laikotarpiu.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad net vartojant mažiausias Femoston® conti 0,5 mg / 2,5 mg dozes, jau 4 savaitę stebimas statistiškai reikšmingas vidutinio stiprumo ir stiprių karščio bangų sumažėjimas, palyginti su placebu.
Femoston® sudėtyje esantis didrogesteronas yra sietinas su geresniu krūties vėžio rizikos profiliu nei sintetiniai progestogenai, kas nurodoma Tarptautinė menopauzės draugijos pareiškime. Femoston® neskirtinas moterims, kurioms diagnozuotas krūties ar gimdos gleivinės vėžys, kai yra neaiškios kilmės kraujavimas iš lyties organų, buvusi arba dabar esanti venų trombinė embolinė liga (giliųjų venų trombozė, plaučių arterijos embolija), nustatyti trombofiliniai sutrikimai, neseniai buvusi arterijų trombinė embolinė liga, ūminė kepenų liga, porfirija, taip pat esant alergijai veikliajai medžiagai.
Pagrindiniai akcentai
● PHT yra veiksmingiausias vazomotorinių simptomų ir urogenitalinės atrofijos gydymo metodas.
● Kiti su menopauze susiję simptomai – sąnarių ir raumenų skausmai, nuotaikos pokyčiai, seksualinė disfunkcija – gali pagerėti vartojant PHT.
● Kiekviena moteris turi pati apsispręsti, ar naudoti PHT, remiantis išsamia ir mokslo įrodymais pagrįsta gydytojo pateikta informacija.
● PHT preparatas, dozė, vartojimo būdas ir trukmė parenkami individualiai.
● Jei tenka pradėti PHT vyresnėms nei 60 metų moterims, taikomos mažiausios dozės, saugiau transdermaliai, nerekomenduojama kaulų lūžių ar koronarinės širdies ligos prevencijos tikslu.
● Visuomenė turi žinoti, kad padidėjusi krūties vėžio rizika, susijusi su PHT, yra kur kas mažesnė nei kiti gyvenimo būdo veiksniai, susiję su krūties vėžio išsivystymu (nutukimas, alkoholis).
● Rizikos ir naudos santykis:
– nauda didesnė, jei gydymas pradedamas kuo anksčiau po menopauzės;
– neabejotina PHT nauda moterims, kuriems pasireiškia priešlaikinis kiaušidžių išsekimas. Ši terapija turi būti tęsiama iki vidutinio menopauzės amžiaus;
– kasmet įvertinti naudos ir rizikos santykį;
– jei simptomai persistuoja po 5 PHT vartojimo metų, tolesnio vartojimo nauda persveria riziką.
Autoriai:
Ieva Užringytė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinika
Indrė Juzelskytė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinika
Doc. Žana Bumbulienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinika
Žurnalo INTERNISTAS priedas GINEKOLOGIJOS AKTUALIJOS, 2016m. Nr.1