Prieskoniai ir žolelės gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką

Įprasti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų (ŠKL) rizikos veiksniai yra didelė mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch), maža didelio tankio lipoproteinų cholesterolio (DTL-Ch) koncentracija, aukštas kraujospūdis, rūkymas bei cukrinis diabetas. Paveldėjimas ir uždegimo veiksniai taip pat turi įtakos susirgti ŠKL. Sveikų žmonių, kad apsisaugotų nuo ŠKL, bei šiomis ligomis sergančių pacientų mitybos pagrindas turėtų būti gausus daržovių ir vaisių, viso grūdo duonos ir javų produktų, paukštienos, žuvies, riešutų, ankštinių daržovių ir neriebių pieno produktų vartojimas, o daug natrio chlorido ir transriebalų turinčių patiekalų, saldumynų, saldžių gėrimų ir raudonos mėsos vartojimas ribojamas. Prieskoniuose ir žolelėse yra potencialiai biologiškai aktyvių medžiagų, todėl klinikiniuose tyrimuose vertinta jų įtaka insulino ir lipidų koncentracijai kraujyje bei poveikis uždegimui.

Prieskonių mišinio įtaka insulino po valgio ir trigliceridų koncentracijoms kraujyje bei antioksidacinis poveikis

Bandomajame tyrime siekta išsiaiškinti, ar viena didelė kartu su maistu suvartota daug antioksidantų turinčio prieskonių mišinio dozė (14 g) po valgio sukelia kraujo sudėties pokyčius. Tyrime dalyvavo šeši antsvorio turintys 30–65 metų vyrai. Prieš tyrimą paėmus kraujo, tiriamieji suskirstyti į dvi grupes: vienai grupei patiektas kontrolinis patiekalas, sudarytas iš desertinio biskvito, vištienos su kokosais ir sūrio duonos, o kitai – tas pats patiekalas, papildytas juodųjų pipirų, cinamono, gvazdikėlių, česnakų miltelių, imbiero, viduržiemio raudonėlio, paprikos, rozmarino bei ilgosios ciberžolės mišiniu. Nuo tiriamųjų nebuvo įmanoma nuslėpti, kuriems teko kontrolinis, o kuriems – tiriamasis patiekalas, nes prieskonių mišinio kiekis buvo gana didelis. Kraujo tyrimui imta iš karto po valgio ir kas 30 min. tol, kol surinkti 8 kraujo mėginiai. Matuotos lipidų, gliukozės bei insulino koncentracijos kraujyje. Siekiant gauti informacijos apie kraujo plazmos antioksidacinį pajėgumą, analizuota jos hidrofilinių, lipofilinių bei bendroji deguonies radikalų absorbcijos galia. Didesnis bendras antioksidacinis pajėgumas rodo, kad organizmui tenka mažesnis oksidacinis stresas, kuris yra daugelio lėtinių ligų priežastis. Prieskoniais bei žolelėmis papildytas maistas reikšmingai sumažino insulino po valgio koncentraciją atspindintį plotą po kreive (angl. ROC ) (21 proc., p = 0,004), o trigliceridų koncentraciją – 31 proc. (p = 0,048) (pav.). Hidrofilinių deguonies radikalų absorbcijos galia buvo 13 proc. didesnė (p = 0,02) patiekalą su prieskoniais valgiusių tiriamųjų grupėje, lyginant su kontroline, tuo tarpu lipofilinių bei bendroji deguonies radikalų absorbcijos galia tarp grupių nesiskyrė. Bendrojo cholesterolio, DT L-Ch ir gliukozės koncentracijoms kraujyje skirtingas maistas įtakos neturėjo. Remiantis gautais rezultatais galima daryti prielaidą, kad prieskonių ir žolelių mišinys gali padėti pagerinti insulino ir trigliceridų koncentracijas kraujyje po daug riebalų turinčio maisto valgymo bei padidinti antioaksidacinę kraujo galią.

Cinamono poveikis lipidų koncentracijai kraujyje

Keliuose tyrimuose pastebėtas palankus cinamono (Cinnamomum verum J. Presl, Lauraceae) poveikis lipidų koncentracijai žmonių kraujyje, nors yra paskelbtų panašaus pobūdžio tyrimų, kuriuose tokios naudos nenustatyta. Pavyzdžiui, Khan ir bendr. pranešė apie vidutinės bendrojo cholesterolio, MTL-Ch bei trigliceridų koncentracijų kraujo serume nevalgius sumažėjimą 7–30 proc. 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems suaugusiesiems, kurie 40 dienų kasdien vartojo 1, 3 arba 6 g cinamono, lyginant su pacientais, vartojusiais placebą (p < 0,05). Metaanalizė ir sisteminė apžvalga dešimties atsitiktinių imčių kontroliuojamųjų tyrimų, vertinusių cinamono poveikį 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, taip pat nustatė reikšmingą (p = 0,05) bendrojo cholesterolio (-0,4 mmol/l), MTL-Ch (-0,24 mmol/l) ir trigliceridų (-0,33 mmol/l) koncentracijų sumažėjimą bei DT L-Ch (0,025 mmol/l) koncentracijos padidėjimą vartojant nuo 120 mg/d. iki 6 g/d. cinamono. Vis dėlto Markey ir bendr. savo tyrime nenustatė jokio lipidų koncentracijos kraujo plazmoje po valgio skirtumo grupėje sveikų suaugusiųjų, valgiusių riebų maistą, kuriame buvo 3 g cinamono. Ziegenfuss ir bendr. tyrime, kuriame prediabeto būklės suaugusieji 12 sav. Maitinosi maistu, papildytu 500 mg/d. cinamono ekstrakto, taip pat nenustatė bendrojo, MTL-Ch, DT L-Ch ir trigliceridų koncentracijų kraujyje skirtumų, lyginant su placebo grupe.

Česnako poveikis lipidų koncentracijai kraujyje

Atlikus 39 klinikinių tyrimų metaanalizę nustatyta, kad česnakas (Allium sativum L., Amaryllidaceae) buvo efektyvus mažinant bendrojo cholesterolio (-0,43 mmol/l, p < 0,001) ir MTL-Ch koncentracijas (-0,23 mmol/l, p = 0,02) kraujo serume bei šiek tiek padidino DT L-Ch koncentraciją (+0,02 mmol/l, p = 0,02) padidėjusią bend rojo cholesterolio koncentraciją (>5,1 mmol/l) turintiems pacientams. Šiuose tyrimuose pacientai kasdien vartojo įvairios formos česnaką įvairiu kiekiu: nuo 600 iki 5600 mg česnakų miltelių, nuo 9 iki 18 mg česnakų aliejaus, nuo 1000 iki 7200 mg brandinto česnako ekstrakto ir nuo 4 iki 10 g natūralaus česnako. 8 proc. bendrojo cholesterolio koncentracijos sumažėjimas vartojant česnaką laikomas kliniškai reikšmingu ir yra siejamas su 38 proc. nepageidaujamų vainikinių kraujagyslių koncentracijų rizikos sumažėjimu 50 metų sulaukusiems asmenims. Nors česnako preparatai gerai toleruojami, lyginant su medikamentiniu gydymu, kuris kartais sukelia nepageidaujamų reiškinių, iki šiol nėra išsiaiškinta, ar vartojamas česnakas sumažina nepageidaujamų ŠKL komplikacijų ar mirties riziką, todėl reikia atlikti daugiau tyrimų šia tema.

Išvados

Prieskoniai ir žolelės turi daug medžiagų, kurios gali sumažinti uždegimą ir pagerinti kraujo rodiklius, siejamus su padidėjusia ŠKL rizika. Vis dėlto literatūros šaltinių, galinčių pagrįsti šį poveikį, dar nepakanka, o klinikiniai duomenys nėra išsamūs. Palankus prieskonių ir žolelių poveikis kraujagyslėms bei jų veiksmingumas ir saugumas, lyginant su vaistais, sukuria naują erdvę moksliniams tyrinėjimams, ypač žinant, kokią didelę reikšmę visuomenės sveikatai turi širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.

Šaltinis: "Lietuvos gydytojo žurnalas"