Baltymų suardymas (denatūravimas)

Tai yra dėl šildymo ar cheminių reagentų poveikio tam tikrų nekovalentinių ryšių suardymas, sukeliantis polipeptidinės grandinės išsisukimą ir biologinės funkcijos praradimą. Suardymo (denatūracijos) metu suyra ryšiai, palaikantys baltymo ketvirtinę struktūrą, tačiau išlieka nepažeista jo pirminė struktūra. Šio proceso metu baltymas gali išsivynioti, įgauti atsitiktinių, skirtingų kilpų ir kamuolėlių formą, netekti hidratinio apvalkalo ir nusėsti nuosėdomis. Nusodintas suardytas (denatūruotas) baltymas skiriasi nuo tokio paties baltymo, nusodinto išsūdymo būdu. Išsūdymo metu išlieka baltymo natūralioji struktūra, o suardymo (denatūravimo) atveju neišlieka. Paprastai suardymas (denatūracija) yra negrįžtamasis procesas, tačiau pašalinus denatūruojamąjį veiksnį pirmųjų suardymo (denatūracijos) stadijų metu, baltymas kartais gali atsigauti ir grįžti į savo natūraliąją būseną, t. y. atsikurti.

Baltymo suardymas (denatūracija) ir atsikūrimas (renatūracija)

a – natūralusis, b – suardytas (denatūruotas), c – atkurtasis (renatūruotas) baltymas

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė