Bazalinė (pamatinė) membrana
Tai – tarpląstelinio užpildo (matrikso) specializuota forma. Membraną sintetina įvairios ląstelės (endotelinės, epitelinės, raumeninės, nervinės, riebalinės ir kt.). Tai yra plonas sluoksnis, kuris paprastai atskiria ląsteles ir ląstelių sluoksnius nuo supančio jungiamojo audinio.
Pagrindiniai pamatinės (bazalinės) membranos komponentai yra IV tipo kolagenas, lamininas, heparansulfato turintys proteoglikonai (HSTP). Pamatinių mebranų netirpumą garantuoja kolageno IV molekulės, kurios turi specialų atraminį tinklą. Tai – elastinis trimatis tinklas, kuris sudaro struktūrinį pagrindą. Prie jo jungiasi pamatinės membranos komponentai. Lamininas beveik visada sąveikauja su visais pamatinės membranos komponentais. Pamatinės membranos HSTP gali sudaryti oligomerus, jungdamiesi su baltymo branduolio poliniais domenais, taip pat jungiasi su lamininu ir IV tipo kolagenu.
Pamatinė membrana atlieka įvairias sudėtingas funkcijas. Inkstų glomeruluose ji yra pusiau pralaidi (filtras, trukdantis plazmos molekulėms patekti į pirminį šlapimą). Šiam procesui didelę reikšmę turi didelis neigiamas proteoglikano krūvis, kuris trukdo pro pamatinę membraną pereiti kitoms neigiamą krūvį turinčioms molekulėms (pvz., baltymams), taip pat neigiamai įelektrintiems eritrocitams. Be to, pamatinė membrana svarbi ląstelėms prisitvirtinti, orientacijai, embriono vystymuisi ir audinių regeneracijai.
Elektroninės mikroskopijos būdu nustatyta dvisluoksnė jų struktūra: lamina rara yra ląstelių membranos pusėje, o lamina densa sujungta su supančiu jungiamuoju audiniu.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė