DNR klonavimas

DNR klonavimas – tapačių objekto kopijų sukūrimas. Galima klonuoti ląstelę ir turėti tapačių ląstelių populiaciją; galima klonuoti DNR ar atskirus jos fragmentus. Norint klonuoti DNR, reikia iš svetimos chromosomos išskirti tam tikrą geną ar tam tikrą DNR fragmentą ir jį įterpti į mažą DNR molekulę nešiklį (vektorių), kuri po modifikacijos galėtų dvigubėti ir sudaryti tūkstančius ar milijonus tapačių kopijų. DNR klonavimo padarinys yra tam tikro geno ar DNR amplifikacija (gausinimas kopijavimo būdu). Klonavimo metodu gautos ir pagausintos tapačios DNR molekulės naudojamos genų inžinerijai. DNR klonavimą sudaro penkios procedūros: tiksli tam tikrų sekų svetimos DNR kirpimo restrikcija endonukleazėmis; mažos DNR molekulės, galinčios savarankiškai dvigubėti, išskyrimas ir jos kirpimas ta pačia restrikcijos endonukleaze; dviejų DNR fragmentų (išskirtojo iš svetimos chromosomos ir vektoriaus) sujungimas kovalentiniu ryšiu – susidaro rekombinacinė DNR; rekombinacinės DNR perkėlimas į ląstelę recipientę; ląstelės recipientės, turinčios rekombinacinę DNR, išskyrimas ir atpažinimas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė