H2 (vandenilis)

Tai dažniausiai paplitęs cheminis elementas, nemetalas. Gamtoje labai daug jo junginių. Pramoniniu būdu vandenilis gaunamas iš angliavandenilių, tokių kaip metanas, kurio daug randama gamtinėse dujose ir naftoje. Taip pat vandenilį galima gauti elektrolizuojant vandenį. Vandenilis yra vienintelis cheminis elementas, kurio izotopai turi pavadinimus. Gamtoje randami trys izotopai, žymimi ¹H – protis, ²H – deuteris ir ³H – tritis. Protis yra labiausiai paplitęs vandenilio izotopas. Vandenilis yra bespalvės, bekvapės dujos. Jis blogai tirpsta vandenyje, dėl molekulių patvarumo chemiškai menkai aktyvus. Savaime tiesiogiai reaguoja tik su fluoru. Aktyvesnis atominis vandenilis, ypač išsiskyrimo momentu, kol atomai dar nespėję susijungti į molekules. Vandenilis turi ir oksidacinių, ir redukcinių savybių, nes jo oksidacijos laipsnis gali ir didėti, ir mažėti. Kaip reduktorius jungiasi su deguonimi, sudarydamas vandenį. Mišinys, sudarytas iš dviejų tūrių vandenilio ir vieno tūrio deguonies, vadinamas perkūno dujomis. Padegtas šis mišinys smarkiai sprogsta – susidaro vanduo ir išsiskiria daug šilumos. Reakcija egzoterminė, todėl vandenilio ir deguonies liepsna suvirinami, pjaustomi ir lydomi metalai (plačiau žr. Vandenilis).

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė