Leukopenija

Tai – leukocitų kiekio sumažėjimas periferiniame kraujyje (norma – 4–8×10⁹ leukocitų/l). Jį gali sukelti skirtingos priežastys: kaulų čiulpuose sumažėja leukocitų gamyba, kraujyje jie per greit suyra arba sutrinka neutrofilų pasiskirstymas. Dažniausiai jų gamybą sutrikdo įvairūs vaistai (pvz., antinavikiniai) ir cheminės medžiagos (pvz., benzolo junginiai), jonizuojančioji spinduliuotė, kartais infekcinės ligos (pvz., virusinis hepatitas, infekcinė mononukleozė). Irimą spartina vaistai (pvz., fenacetinas, indometacinas, antimaliariniai, antiepilepsiniai), rečiau jis spartėja, sergant sistemine vilklige, sunkiomis infekcinėmis ligomis, padidėjus blužniai. Susijaudinus, patyrus labai didelį fizinį krūvį, veikiant vaistams (adrenalinui, nesteroidiniams vaistams nuo uždegimo), leukocitų kiekis organizme lieka normalus, gali būti sumažėjęs tik tiriamojo kraujo pavyzdžiuose. Sumažėjęs leukocitų kiekis gali būti kraujo ligų (pvz., aplazinės arba megaloblastinės mažakraujystės, tam tikrų piktybinių navikų ir jų metastazių į kaulų čiulpus atvejais) požymis. Dažniausiai nustatoma leukopenijos forma yra neutropenija – neutrofilų kiekio sumažėjimas, rečiau – limfocitopenija – limfocitų kiekio sumažėjimas.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė