Leukotrienai
Sudėtingiems hidrolizuojamiesiems lipidams eikozanoidams priklauso eikozano rūgšties dariniai. Eikozanoidai – biologiškai aktyvūs junginiai, gaminami iš arachidono rūgšties Eikozanoidams priklauso prostaglandinai (PG), tromboksanai (TX) ir leukotrienai (LT). Jų aktyvumo pusperiodis yra labai trumpas (T1/2). Aktyvumas pasireiškia kaip „vietinio poveikio hormonų“ į juos gaminančias ląsteles (autokrininis mechanizmas) ir į aplinkines ląsteles (parakrininis poveikis). Leukotrienai taip pat susidaro iš eikozano rūgščių, tačiau jų struktūroje nėra ciklų ir jie turi tris konjuguotuosius dvigubuosius ryšius, nors pačių dvigubųjų ryšių jų molekulėje yra daugiau. Leukotrienuose C4, D4 ir E4 yra tripeptidas glutationas, dipeptidas glicilcisteinas arba cisteinas. Lipooksigenazinis įvairių eikozanoidų biosintezės kelias prasideda, prijungiant molekulinį deguonį prie anglies atomo, esančio ties dvigubuoju ryšiu. Susidaro hidroksiperoksido eikozatetraenatas. Toliau jis redukuojamas, susidarant hidroksi-eikozotetraenatui bei lipoksinui arba leukotrienams. Cistenilo leukotrienai C4, D4 ir E4 pasižymi biologiniu aktyvumu, dėl kurio anksčiau buvo vadinami „lėtai veikiančia anafilaksijos medžiaga“, o pirmo tipo cistenilo leukotrienų receptorių (CysLT1) antagonistų veiksmingumas, gydant astmą, rodo jų svarbą šios ir kai kurių kitų lėtinių ligų patogenezei. Yra duomenų apie leukotrienų slopiklių poveikį, gydant širdies ir kraujagyslių ligas, onkologines ligas ir imunitetą stiprinančias savybes.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė