Narkomanija

Nekontroliuojamas potraukis narkotikams, sukeliantis stiprią fizinę ir ypač psichinę priklausomybę. Narkotikų vartojimas sukelia euforiją, tačiau ilgainiui tokiai būsenai pasiekti reikia vis didesnių narkotinių medžiagų kiekių. Psichinė priklausomybė reikalauja pastovaus narkotinių medžiagų vartojimo, kad būtų pajuntamas psichinis pasitenkinimas ir išvengiama psichinio ir fizinio diskomforto. Fizinė priklausomybė vadinama „prisitaikymo būsena, kuri pasireiškia įvairiais fiziniais sutrikimais, nustojus vartoti narkotinę medžiagą“. Šie sutrikimai, t. y. abstinencijos sindromas, yra kompleksas specifinių simptomų ir požymių, būdingų tam tikram narkotikui. Mononarkomanijų atveju (morfinizmas, heroinizmas, kodeinizmas, kokainizmas, alkoholizmas ir kt.) nustatoma priklausomybė vienam narkotikui. Polinarkomanijų atveju yra priklausomybė keletui narkotinių medžiagų, vaistų ar jų derinių, pvz., opijus-barbitūratai, alkoholis-barbitūratai, opijus-alkoholis. Nuolatinis narkotikų vartojimas pažeidžia daugelį organizmo funkcijų. Narkotinės priklausomybės mechanizmas iki šiol nėra visiškai aiškus. Priklausomybė praktiškai yra negrįžtama ir išlieka visam gyvenimui. Tai leidžia manyti, kad narkomanijos mechanizmuose dalyvauja tam tikros pastovios reakcijos, panašios į tas, kurias lemia gyvenimo atminties formos.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė