Navikas

Tai yra pakitusių, nereguliuojamų, neribotai besidauginančių organizmo ląstelių darinys. Organizme vyksta ir daugiau procesų, kuriuos apibūdina ląstelių dauginimasis (pvz., regeneracija, hiperplazija), tačiau nuo navikų jie skiriasi keliais esminiais bruožais. Šie procesai yra organizmo reakcija į tam tikras priežastis, kurias pašalinus, procesai nutrūksta. Be to, juos reguliuoja bendros organizmo sistemos: humoraliniai mechanizmai, nervų sistema ir kt. Tuo tarpu naviko atsiradimo priežastis dažnai nėra aiški. Kartą atsiradęs jis nesiliauja augęs ir plitęs, nesvarbu, ar jį sukėlusi priežastis dar veikia, ar ne. kliniškai navikai skirstomi į piktybinius ir gerybinius (arba nepiktybinius). Šį skirstymą lemia navikus sudarančių ląstelių ypatumai, jų augimo pobūdis ir nuo to priklausanti jų įtaka organizmui. Gerybiniai navikai dažniausiai auga lėtai, atstumdami aplinkinius audinius, tačiau į kitus organus neplinta, chirurgiškai pašalinti neatauga. Jų ląstelės monomorfiškos, nedaug skiriasi nuo normalaus audinio ląstelių, tačiau sudaro pastarajam neįprastas struktūras: išaugas, mazgus. Gerybinis navikas ribotas, dažnai inkapsuliuotas. Piktybiniai navikai dažniausiai auga greičiau nei gerybiniai, skverbiasi į supančius sveikus audinius, juos ardo ir naikina. Be to, piktybinio naviko ląstelės gali atsiskirti nuo pradinio klono ir nukeliauti į nutolusius organus, pasklisti po visą organizmą – metastazuoti. Chirurgiškai pašalinti piktybiniai navikai atauga. Piktybinio naviko ląstelės atipiškos, dažnai polimorfiškos, anaplaziškos, su daugeliu mitozių, kartais visai nepanašios į audinio, iš kurio yra kilusios, ląsteles. Piktybinio naviko ribos yra neryškios. Dar yra navikų, kurie daugeliu ypatybių yra panašūs į gerybinius, bet augdami ardo aplinkinius audinius. Tai yra pusiau piktybiniai navikai. Jie auga lėtai, šiek tiek gali įsiskverbti į aplinkinius audinius, bet į atokius audinius neplinta. pašalintas chirurgiškai tokio tipo navikas gali ataugti. Šio naviko ląstelės anaplaziškos, gali būti polimorfiškos, su mitozėmis. Navikas dažniausiai yra ribotas. Tarp gerybinių ir piktybinių navikų grupių griežtos ribos nėra. Kai kurie gerybiniai navikai gali virsti piktybiniais (supiktybėti). Be to, klinikinė morfologiškai diferencijuotų, subrendusių navikų eiga kartais gali būti piktybinė. Pavyzdžiui, organizmo veiklą reikšmingai sutrikdo gerybiniai smegenų ir vidinės sekrecijos liaukų navikai. Piktybiniai navikai dar skirstomi, atsižvelgiant į ląstelių, iš kurių jie išsivystė, tipą. Pavyzdžiui, karcinoma auga iš epitelio ląstelių, sarkoma prasideda iš mezenchimos kilmės audinių ląstelių. Karcinomos sudaro didžiąją dalį (apie 90 proc.) suaugusio žmogaus navikų. Prie piktybinių navikų – karcinomų ir sarkomų – pavadinimo paprastai pridedamas organo, kuriame navikas auga, pavadinimas ir apibūdinama histologinė naviko forma. Taigi, naviko pavadinimas atspindi tris pagrindinius elementus: naviko histogenezę, histologinę struktūrą ir pažeistą organą.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė