Nefrokalcinozė

Tai yra kalcio druskų dariniai inksto taurelėse. Inkstų akmenys gali būti inkstų parenchimoje, kanalėliuose, geldelėse ir kt. Jų dydis ir forma bei konsistencija yra įvairi. Smulkūs inkstų akmenys sudaro vadinamąjį šlapimo smėlį. Didesni akmenys gali būti ovalūs, koraliniai ir kt. Jų struktūroje yra branduolys, kurį apsupa dangalas. Apie trečdalis tokių akmenų susidaro iš Ca₂(PO₄)₂, MgNH₄PO₄, CaC₂O₄ arba jų mišinio fosfatiniai, t. y. oksalatiniai arba mišrūs akmenys. Apie tris ketvirtadalius visų inkstų akmenų sudaro kalcio oksalatiniai akmenys, kalcio fosfatinių pasitaiko 10–12 proc., šlapimo rūgšties – 5 proc., magnio-amonio fosfatinių (infekcinių struvitinių) – 12 proc., cistino – 1 proc. Kalcio oksalato, šlapimo rūgšties ir cistino kristaliukai gali pažeisti šlapimo takus, sukelti skausmą ir hematuriją ir vėliau pasišalinti. Šis procesas vadinamas kristalurija. Dažnai, veikiant mikroorganizmams, šlapimo akmenys susidaro dėl lėtinio šlapimo šarmėjimo. Inkstų akmenys gali susidaryti dėl padidėjusio Ca²⁺ jonų išskyrimo, esant hiperparatireoidozei, osteoporozei ir vartojant daug Ca²⁺ su maistu. Kalcio oksalato akmenys susidaro, esant oksalurijai (įgimtas glicino apykaitos sutrikimas, kurio metu beveik visas sintetintas glicinas oksiduojamas per glioksilo rūgštį iki oksalo rūgšties. Podagra sergančių žmonių inkstuose yra akmenų, sudarytų iš šlapimo rūgšties (C₅H₄N₄O₃), rečiau – iš amonio arba natrio druskų (uratiniai akmenys). Sergančių cistinurija ligonių inkstuose beveik visuomet aptinkama cistino akmenų. Inkstų akmenligei būdingi dideli skausmai priepuolio metu, akmenys dažnai yra šlapimo takų nepralaidumo (obstrukcijos) priežastis.

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė