Nukleorūgštys
Ilgi linijiniai biopolimerai, sudaryti iš nukleotidų (žr. Nukleotidai). Nukleorūgštyse fosfatinė grupė sudaro du esterinius ryšius su 3ꞌ ir 5ꞌ anglies atomais gretutinių nukleotidų angliavandenio liekanose, todėl šis ryšys vadinamas fosfodiesteriniu ryšiu. Biopolimerai, sudaryti iš deoksiribonukleotidų, vadinami deoksiribonukleorūgštimis (DNR) (žr. DNR), o iš ribonukleotidų – ribonukleorūgštimis (RNR) (žr. RNR). Nukleorūgštims būdinga specifiškumas, t. y. nukleotidų išsidėstymas polinukleotidinėje grandinėje, nulemiantis jų pirminę struktūrą, pvz., ACGT struktūra:
Nukleorūgštimis šie biopolimerai vadinami todėl, kad grandinėje esančiai fosfatinei grupei būdingos stiprios rūgštinės savybės. Esant fiziologinėms sąlygoms ir pH~7, fosfatinė grupė (pKa»1) yra visiškai jonizuota, todėl natūraliomis sąlygomis nukleorūgštys yra polianijonai. Ilgoms polinukleotidinėms grandinėms žymėti yra naudojama raidžių sistema, čia kiekvienas nukleozidas žymimas atitinkama raide: A – adenozinas, G – guanozinas, U – uridinas, C – citidinas, T – timidinas. Fosfatinė grupė yra žymima mažąja raide p. Kai ji parašyta iš kairės nukleozido pusės, esterifikuota grupė yra prie 5ꞌ angliavandenio anglies atomo, kai iš dešinės nukleozido pusės – esterifikuota grupė yra prie C-3ꞌ.
Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė