Oligurija

Per parą suaugęs žmogus normaliai išskiria 1–2 l šlapimo, tai yra 50–80 proc. suvartoto skysčio kiekio. Jei per parą išskiriamo šlapimo kiekis yra mažesnis kaip 500 ml (oligurija) ar didesnis kaip 2000 ml (poliurija), situacija vertinama kaip patologinė. Sumažėjęs šlapimo išskyrimas (oligurija) būna, esant nepakankamam organizmo aprūpinimui skysčiu, karščiuojant, vemiant, viduriuojant, esant toksikozėms, ūminiam nefritui ir kt. Suaugusio žmogaus šlapimo lyginamoji masė per parą svyruoja gana plačiai (nuo 1,012 iki 1,035). Tai priklauso nuo mitybos būdo ir ritmo bei aplinkos sąlygų, darbo ritmo ir kt. (prakaitavimo ir kt.). Oligurijos metu (pvz., ūminio nefrito metu) šlapimo tankis padidėja. Esant sunkiems inkstų parenchimos pažeidimams (ūminiai difuziniai nefritai), inkstų akmenligei (užkemšami šlapimtakiai), apsinuodijus švinu, gyvsidabriu, arsenu ar ištikus nervinei įtampai, gali visiškai nutrūkti šlapimo išskyrimas (anurija). Ilgiau užtrukus anurijai, prasideda uremija. Normaliai dieną šlapimo išskiriama daugiau negu naktį (santykis nuo 4:1 iki 3:1). Kai kurių patologijų metu (širdies dekompensacijos pradžioje, cistopielitų atvejais) šlapimo naktį išskiriama daugiau negu dieną (nikturėja).

Šaltinis | Dažniausiai vartojamų biomedicinos terminų ir sąvokų aiškinamasis žinynas | Lietuvos sveikatos mokslų universitetas | Akademikas Profesorius Antanas Praškevičius, Profesorė Laima Ivanovienė